Iš šalies, į kurią buvo galima lygiuotis, – į užkrato židinį. Taip pasikeitė Kroatija, kai dėl ekonomikos nerimaujanti valdžia nusprendė vasaros pradžioje atverti sienas ir imti vilioti taip šaliai svarbius turistus. Čia užsikrėtę turistai grįždavo namo – ir parsigabendavo virusą.
Kroatijos atvejis dabar analizuojamas siekiant įvertinti, kaip tarptautinės kelionės veikia kaip katalizatorius pandemijos metu. Kaip ir Kroatija, taip ir kitos žemyno tradicinės turistinės vietos yra susijusios su naujų atvejų išaugimu, teigia sveikatos apsaugos pareigūnai. Prancūzijoje vietiniai turistai siejami su naujais atvejais šalies pietuose ir palei Atlanto vandenyno krantą. Ispanijoje rekordiniai skaičiai fiksuojami Madride ir daugiausia turistų sulaukiančiose vietose.
Nors ekspertai tikina, kad COVID-19 atvejų išaugimą skatina visos su turizmu susijusios kelionės, Kroatijos pavyzdys rodo, kaip Europos vasaros sezonas nubraukė didelę dalį ankstesnių žemyno pasiekimų kovoje su pandemija. Gana nedidelė valstybė vaidino svarbų vaidmenį viruso plitime.
Atšaukus karantiną, Kroatijos vietos valdžios leido vėl atsidaryti klubams ir barams populiariose vietose palei Adrijos jūros krantą, ir taip šalis pritraukė įvairiausius keliautojus – pradedant nebrangių atostogų ieškančiais Vokietijos studentais ir baigiant Beyonce ir Jay-Z, kurie čia atostogavo rugsėjį.
Malonus Viduržemio jūros klimatas, ilga pakrantė, vaizdingi senoviniai miestai ir įkandamos nakvynės kainos – Kroatija visus metus būna lyg magnetas europiečiams. 2019 m. šalis sulaukė apie 21 mln. turistų.
34-erių Maria Tejero rugpjūtį keliavo Kroatijos pakrante, lankėsi Hvaro saloje, Splite, Dubrovnike. Ji „The Wall Street Journal“ pasakojo apie sausakimšus vakarėlius ir pilnus barus bei restoranus, kur vargiai kas laikydavo rekomendacijų dėvėti kaukes ar laikytis atstumo.
„Žmonės mandagiai mums pasakydavo, kad mums nereikia laikytis kaukių dėvėjimo taisyklių baruose ir parduotuvėse“, – sakė M.Tejero, gyvenanti Parmoje, Italijoje.
Kroatijos pavyzdys rodo, kaip Europos vasaros sezonas nubraukė didelę dalį ankstesnių žemyno pasiekimų kovoje su pandemija.
Europos šalių vyriausybės, tuo metu trokštančios kuo greičiau susidoroti su ekonominiais ir politiniais pavasarinių karantinų padariniais, birželį atvėrė Bendrijos vidaus sienas. Turistai nedelsiant pasileido į saulėtus regiono pietus.
Pasak sveikatos apsaugos pareigūnų keliose šalyse, to rezultatas – išaugęs naujų atvejų skaičius daugiausia tarp jaunų keliautojų, o šiems grįžus infekcija pradėjo plisti ir jų namų šalyse. Tai „The Wall Street Journal“ vadina didžiausiu žingsniu atgal kovojant su virusu nuo pirmosios bangos, kuri piką pasiekė kovą ir balandį.
Dabar kovojanti su išaugusiu atvejų skaičiumi Kroatijos valdžia vis tiek sako, kad šalies atvėrimas turizmo sezonui buvo apskaičiuota rizika, kurios reikėjo imtis siekiant išvengti skaudaus ekonominio nuosmukio.
„Žmonėms reikia užsidirbti“, – neseniai interviu sakė prezidentas Zoranas Milanovičius. „Gal visgi galų gale nebus taip blogai“, – pridūrė jis ir paminėjo kol kas nedidelį mirčių dėl COVID-19 skaičių.
Iki liepos pabaigos Kroatija priėmė 2,5 mln. turistų – maždaug 40–50 proc. mažiau nei praėjusiais metais. Palyginimui, Ispanija prarado apie 75 proc. turistų, Portugalija – 83 proc., Turkija – 86 proc.
Kroatijos geografinė padėtis šaliai davė didelį pranašumą – skrydžių žemyne gerokai sumažėjo, o Kroatija gali būti nesunkiai pasiekiama keliais iš daugelio Europos valstybių. Sezono piko metu rugpjūtį prie šalies sienos automobiliai ir autobusai laukdavo iki 10 valandų.
Vokietija, Austrija ir Čekija pareiškė, kad nuo liepos vidurio išaugęs naujų atvejų skaičius siejamas ir su žmonėmis, kurie grįžo iš Kroatijos.
Nuo rugpjūčio 10 iki rugsėjo 6 d. iš Kroatijos grįžtantys keliautojai sudarė 12 proc. visų naujų COVID-19 atvejų Vokietijoje, rodo Roberto Kocho instituto duomenys.
Čekijoje dabar fiksuojami rekordiniai infekcijos skaičiai, ir pareigūnai aiškina, kad tai paskatino beveik 100 tūkst. iš Kroatijos grįžtančių turistų. Austrijoje beveik trečdalis naujų atvejų yra iš atostogų rugsėjį grįžę poilsiautojai, daugiau nei tūkstantis jų parvyko iš Kroatijos.
Pačioje Kroatijoje fiksuojami rekordai. Pavasario piko metu kovą per dieną daugiausia buvo užregistruota 96 nauji atvejai, o rugsėjo 3 d. buvo paskelbta net apie 369 naujus susirgimus. 4 mln. gyventojų turinčioje šalyje šiuo metu serga apie 15 tūkst. žmonių. Jos sergamumo rodiklis jau viršija 70 atvejų 100 tūkst. žmonių.
Ši situacija primena įvykius, kurie žiemą padėjo virusui išplisti visoje Europoje. Austrijos slidinėjimo kurortas Išglis tapo židiniu, iš kurio COVID-19 pasklido po daug šalių.
Kaip ir Išglio atveju, dauguma užsikrėtusių turistų Kroatijoje, manoma, lankėsi klubuose, baruose ir vakarėliuose, teigia Kroatijos kovos su COVID-19 operacijų vadovas daktaras Krunoslavas Capakas.
„Turėjome kažkiek turistų, kurie atvyko užsikrėtę, bet absoliuti dauguma užsikrėtė, kai buvo čia“, – sakė jis.
Kroatijos valdžia paskelbė kaukių dėvėjimo ir atstumo laikymosi rekomendacijas barams, restoranams ir renginių vietoms, tačiau jos nebuvo privalomos. Dėl to kai kurios vietos veikė be jokių apribojimų.
26-erių Mirjam Hagmann ir Švedijos sakė, kad vargiai kas dėvėjo kaukes, kai liepą ji atostogavo Krko saloje.
„Tai buvo suprantama: buvo labai karšta, ir niekas nenorėjo dėtis kaukės, – sakė ji. – Viskas buvo taip, kaip ir prieš pandemiją.“
Tai – ryškus kontrastas prisiminus žiemą ir pavasarį, kai Kroatija sugebėjo apsisaugoti nuo viruso. Anot biochemijos profesoriaus Ivano Dikičiaus, pavasario sėkmę lėmė gerai parengta sveikatos apsaugos sistema, laiku daromi epidemiologiniai sprendimai ir didelis visuomenės atsargumas.
Nežinau, ar tai buvo naivumas, ar apskaičiuotas mėginimas pritraukti turistus, ar šiek tiek abu variantai...
„Bet atsargumas smuko po pirminės sėkmės, žmonės buvo ištroškę išėjimų, kelionių ir pasimėgavimo vasara po griežtų karantinų, – sakė I.Dikičius. – Visgi nesuvokiama, kodėl klubams buvo leista atsidaryti.“
Prancūzijoje gyvenanti vokietė Antje Rothemund „The Wall Street Journal“ sakė, kad rugpjūtį atostogaudama Kroatijoje ji mėgavosi laisve – tai buvo atgaiva prisiminus griežtas taisykles Strasbūre.
„Nežinau, ar tai buvo naivumas, ar apskaičiuotas mėginimas pritraukti turistus, ar šiek tiek abu variantai... Bet nebuvo nei kaukių, nei atstumo, o staliukai sausakimšuose restoranuose ir kavinėse net nebuvo atstumti, – prisiminė ji. – Viskas buvo iš esmės taip, kaip bet kuriais kitais metais.“
