Taigi, mūsų kelionės maršrutas nusuko ten, kur ji ir prasidėjo – į Madridą. Turėsime jame dvi laisvas dienas ir progą šiek tiek pasidairinėti, kad kitą kartą nereikėtų grįžti.
Kaip jau tapo įprasta šioje kelionėje – Iš Lisabonos į Madridą keliavome naktiniu autobusu. Ne todėl, kad jie man labai patinka, o labiau dėl to, kad traukinių bilietai čia dvigubai brangesni už autobuso. Autobuso bilietas kainavo apie 40 eurų, o naktinio traukinio bilieto kaina siekė šimtą eurų. Per didelis šis skirtumas pasirodė, kad galėtume maivytis ar rodyti kokius nors principus.
Beje, po šios kelionės naktiniams autobusams pasakiau – gana. Amžius nebe tas, kad sėdėčiau niolika valandų susilenkęs kaip klaustukas, su rizika po to nebeatsitiesti.
Kas yra Madridas? Ispanijos sostinė, be abejo, ir didžiausias bei svarbiausias šalies miestas. Jis nėra prie jūros, kas iškart yra jo trūkumas, bet kartu ir atleidžia nuo prievolės prie jos eiti, nes ne visiems juk tos jūros reikia. Bet kaip neisi, jei visi eina.
Madridas turi kitų privalumų. Man įstrigo, kad pagal kažkokius neoficialius skaičiavimus, Madride yra didžiausias barų skaičius Europoje, tenkantis vienam gyventojui, ir dėl to miestas neoficialiai laikomas vienu linksmiausiu Europos miestu. Kiti linksmi miestai gali ginčytis, bet tada madridiečiai mes faktą, kad savaitgaliais penktą ryto centriniuose Madrido kvartaluose galima pakliūti į automobilių spūstį, nes visi linksminasi gatvėse. Nežinau, kiek svarus bus šis argumentas, bet man iškart kilo mintis apie šių kvartalų gyventojų gyvenimo ir poilsio kokybę.
Ispanija garsėja savo žymiuoju popiečio poilsiu – siesta. Deja, Madridas yra vieta, kuriame siesta jaučiama mažiausiai. Miestiečiai yra per daug paveikti greitėjančio gyvenimo tempo, todėl palaimingas pietų poilsis yra labiau išimtis nei taisyklė. Madridiečiai sako, kad šiais laikais jie gali sau leisti mėgautis siesta tik savaitgaliais ir per atostogas. Didesnės parduotuvės, biurai ir kitos įstaigos priėmė europietiškas darbo valandas, tik mažų parduotuvių savininkai dar vis bando laikytis siestos tradicijos.
Kaip jau buvo minėta, Madridas nėra pajūrio miestas, tad geriausia jame viešėti ne vasarą, kai karštis kuprą spaudžia prie žemės, o pavasarį arba rudenį.
Madridiečiai giriasi, kad jų miesto viešojo transporto tinklas yra vienas patogiausių ir pigiausių pasaulyje. Gal tai ir pagrįsta, nes Madrido metro yra antras pagal linijų ilgį Europoje, nusileidžiantis tik Londonui.
Metro ir autobusų bilietai sujungti į vieną sistemą, todėl nereikia sukti galvos dėl skirtingų bilietų formų. Taksi paslaugos Madride nėra tokios brangios, kaip kituose Europos didmiesčiuose, todėl prireikus tai nebus finansiškai skausminga pramoga. Tik reikia būti pasiruošusiems ispaniškai paaiškinti, kur važiuoti, nes taksistai visiškai nemoka užsienio kalbų.
Važinėti automobiliu Madride gali būti nelengva. Senamiestyje gatvės siauros, jas dažnai užkemša vežiojantys prekes į parduotuves sunkvežimiai. Jie sustoja viduryje gatvės, o tu važiuodamas iš paskos gali kukuoti, kol prekės bus iškrautos.
Rasti parkavimo vietą tradiciškai yra iššūkis, todėl vietiniai nesivargindami užstato kitus automobilius, jei jau nėra būdo, kaip kitaip. Tada lieka keiktis, plerpinti signalą ir tikėtis, kad savininkas nubėgo cigarečių nusipirkti, o ne siestos atmiegoti. Jei esate jautrūs automobilio apibraižymams, patariama jį statyti požeminiuose garažuose, mat vietiniai parkuodamiesi gatvėse dėl tokių smulkmenų kaip kito automobilio pastūmėjimas bamperiu mažai jaudinasi. Ir apskritai, kai toks patogus viešasis transportas, automobilis reikalingas tik jei planuojate lankyti Madrido apylinkes.
Nors Madridas tradiciškai garsėja savo viduramžių architektūra, jo valdžia sumąstė, kad vien senove geras nebūsi, ir susitelkė į modernumą. Nori prilygti Londonui ar Berlynui, sako. Norai gal ir neblogi. Jų įrodymas – Gran Via, kuris yra tai tarsi Niujorko Brodvėjus. Čia yra populiariausi klubai, barai, kino teatrai ir kitos linksmybių vietos.
Madrido širdimi laikoma vieta yra Puerta el Sol – Saulės vartai. Anksčiau tai buvo rytiniai miesto vartai. Dabar – pasimatymų, festivalių, gatvės pasirodymų ir kitų renginių vieta. Be to, tai rojus ir kišenvagiams, kurių Madride ir šiaip yra gana daug.
Aikštės viduryje stovi karaliaus Karolio III statula, o priešais ją – Karališkojo pašto pastatas. Kaip paštas jis naudotas iki diktatoriaus Franco laikų, vėliau pastatas tapo Madrido provincijos savivaldybe. Čia taip pat yra žymi meškos, lipančios į Madronio (žemuogių) medį, statula. Šis medis yra Madrido miesto simbolis.
Saulės vartams nė kiek nenusileidžia Plaza Mayor. Tai viena didžiausių aikščių Ispanijoje. Čia anksčiau buvo rengiamos bulių kautynės, sporto varžybos, turgūs ar koncertai. Šiuo metu aikštėje karaliauja restoranai ir parduotuvėlės turistams. Viduryje aikštės stovi Filipo III statula. Čia taip pat galima ateiti ir gurkšnojant stiklą gėrimo sėdėti bei visą dieną stebėti miesto gyvenimą.
Pramogų gatvės Gran Via pabaigoje yra Ispanijos aikštė. Joje stovi du aukščiausi Madrido pastatai. Aikštėje yra didelis fontanas ir Don Kichoto bei Sančos Pansos skulptūra.
Man eilinį kartą nepatiko, kad miestiečiai silpnai kalba angliškai. Ispanijoje yra kažkokia bjauri mada – būnant vyresniu nemokėti kalbėti angliškai. Ir nemoka ne tik tie, kuriems galbūt tos kalbos nereikia, bet ir tie, kurie yra susiję su atvykstamuoju turizmu. Pavyzdžiui, butų ar kambarių nuomotojai.
Tarkime, mes šįkart neturėjome užsisakę nakvynės vietos, nes iš patirties žinojome, kad galime tą padaryti ir atvykus, mat Madride kambarius nuomoja kas tik netingi. Viskas buvo gerai, buvo tų kambarių, bet skambinėjant į duris man eilinį kartą teko naudoti savo varganas ispanų kalbos žinias, kurios šioje kelionėje pravertė kaip niekada.
Ir jei galite, nueikite į Madrido „Real“ futbolo rungtynes. Mums to padaryti nepavyko, nes tuo metu rungtynių nevyko, dėl ko aš absoliučiai nenustebau. Dar nėra taip buvę, kad man pasisektų tada, kai yra likusi nors menkiausia galimybė, kad nepasiseks. Bet buvusieji sakė, kad tai yra nuostabus renginys – ir net ne sporto, o labiau emocijų prasme. Jis patiks net ir nesidomintiems futbolu.
