Todėl šios dienos tema ir vėl bus Latvija, kurioje šią vasarą man pasitaikė viešėti dažniau nei kitur, o pastaruoju metu – net du savaitgalius iš eilės. Kodėl taip išėjo? Nes abu kartus spontaniškai užsimanius prie jūros, gavau patirti, kad lietuviškame pajūryje nebebuvo likę nakvynių adekvačiomis kainomis. Tai yra natūralu – besibaigiant vasarai visi nori pasidžiaugti galimai paskutiniais gerais orais ir patraukia pajūrio link.
Tada ir teko rinktis Latviją – su paskutinės minutės nakvynėmis joje yra kiek paprasčiau. Kodėl? Nes latviai turi kelis šimtus kilometrų pajūrio ir mažiau gyventojų, todėl vietų nakvoti natūraliai yra daugiau. Nesakau, kad daug daugiau, bet pasirinkimas (jei tai nebūna ilgasis Žolinės savaitgalis, kai pusė Lietuvos suplūsta į Latviją) paprastai būna šiek tiek didesnis.
Šiaip aš pats niekada nebuvau didelis Latvijos pajūrio gerbėjas ir laikiausi pozicijos, kad kam vykti į Latviją, kai galima poilsiauti Lietuvoje. Bet po poros pusiau priverstinių vizitų (dėl tų pačių nakvynės radimo sunkumų) apsipratau ir dabar jau nebesu toks griežtas kaimynų atžvilgiu. Aišku, prie to prisidėjo ir faktas, jog šiais laikais nemažai laiko praleidžiu šiaurinėje Lietuvos dalyje, iš kur Latvija pasiekiama greičiau. Ir tai aktualu ne tokiai ir mažai Lietuvos daliai.
