Pietų Azijoje esančioje Šri Lankoje M.Gudiukas lankėsi šiemet lapkritį.
„Taip jau išėjo, kad dėl COVID-19 pandemijos ribojimų keliavimas į kitas šalis buvo komplikuotas, tad pasirinkome Šri Lanką, kuri nuo spalio vėl priima turistus. Šioje šalyje jau buvau buvęs 2017-aisiais ir 2019-aisiais. Palyginus su minėtais metais, skirtumai yra tikrai dideli“, – pasakojo M.Gudiukas.
Pasak jo, tuo metu, kai jis lankėsi šioje šalyje, Šri Lanka priėmė visus turistus, nepriklausomai nuo to, ar esi pasiskiepijęs, ar ne.
„Žinoma, pasiskiepijusieji turi pranašumą, nes jiems nėra taikoma saviizoliacija ir jie gali laisvai judėti po šalį. Skiepų neturintys turistai gali apsistoti tik tam tikruose viešbučiuose ir privalo izoliuotis 14 dienų. Išvykti į ekskursijas jiems leidžiama tik vadinamuoju burbulo autobusu. Tiesa, PGR testas yra privalomas visiems“, – pasakojo keliautojas.
Anot M.Gudiuko, didžiausias skirtumas, palyginus su ankstesniais kartais, buvo tai, kad Šri Lankoje dabar turistų praktiškai nėra.
„Kai atvykome į viešbutį, ištiko tikras šokas, mat suvokėme, kad didžiuliame 300 kambarių turinčiame viešbutyje tesame vos trys svečiai. Iš pradžių net nesupratome, ar dėl to džiaugtis, ar liūdėti. Visgi nusprendėme, kad šitaip gali nutikti tik vieną kartą gyvenime, todėl stengėmės įžvelgti tik pozityviąją šio keisto niuanso pusę“, – įspūdžiais dalijosi keliautojas.
Vyras pasakojo, kad visi viešbučio darbuotojai labai jais rūpinosi, maistą atnešdavo net į baseiną.
„Viešbučių darbuotojai ir visi, kurie dirba turizmo srityje, yra labai išsiilgę turistų, todėl atvykusiesiems jie rodo didžiulį dėmesį ir pagarbą. Akivaizdu, kad dabar vietinių tikslas nėra tik gauti arbatpinigių ar kažką žūtbūt parduoti, jiems tiesiog labai malonu ir įdomu vėl pamatyti turistus, su jais pabendrauti, nes jų jie nematė beveik 2 metus, nuo 2020-ųjų kovo“, – pasakojo M.Gudiukas.
Vyras pasakojo, kad visi viešbučio darbuotojai labai jais rūpinosi, maistą atnešdavo net į baseiną.
Tai, kad turistų kol kas šioje šalyje dar labai mažai, jis įsitikino keliaudamas po salą. Per 6 dienas, kol tyrinėjo salą, pavyko sutikti vos keletą turistų iš Europos. Visuose lankomuose objektuose daugiausia buvo tik vietiniai gyventojai.
„Žinoma, mums tai – pranašumas, bet sykiu apimdavo labai keistas ir liūdnas jausmas“, – neslėpė keliautojas.
Anot jo, vietiniai labai laikosi visų nurodymų, gatvėje sunku pamatyti apsauginės kaukės nedėvintį žmogų. Keistai atrodė tai, kad dauguma vietinių dėvi net po 2 ar 3 kaukes.
Viešbučiuose taip pat paisoma visų saugumo reikalavimų. Visi dėvi kaukes uždarose erdvėse, bufete darbuotojai dėvi ir vienkartines pirštines.
Pasiteiravus, kas paliko didžiausią įspūdį šioje kelionėje, M.Gudiukas pripažino, kad tiek dabar, tiek ankstesniais kartais kvapą gniaužia Šri Lankos gamta.
„Todėl ir šį sykį stengiausi kuo daugiau pamatyti gamtos. Tiesa, keliauti po salą viešuoju transportu šiuo metu nėra itin patogu, nes dėl pandemijos yra labai sumažinti autobusų ir traukinių srautai, kad žmonės kuo mažiau keliautų. Visgi esant ir tokioms sąlygoms keliauti yra tikrai įmanoma.
Kadangi aš mėgstu būti arčiau vietinių žmonių, šį sykį taip pat pasirinkome keliauti viešuoju transportu. Tiesa, nuotykių neišvengėme. Pavyzdžiui, kuomet reikėjo grįžti į viešbutį, nuo kurio buvome nutolę per 250 km, supratome, kad viešuoju transportu to nepavyks padaryti, nes nepasirūpinome išankstiniais bilietais, o spontaniškai jų gauti buvo tiesiog neįmanoma. Tad tą dieną į savo viešbutį grįžome su taksi. 250 km atstumą įveikėme per 10 valandų.
O už šią patogią kelionę vairuotojas paprašė tik 80 eurų. Reikėtų dėmesį atkreipti į tai, kad vairuotojui dar reikėjo įveikti tą patį atstumą atgal, todėl drąsiai galiu teigti, kad kainos Šri Lankoje nėra didelės.
250 km atstumą įveikėme per 10 valandų.
Pavyzdžiui, vakarienė restorane vienam asmeniui kainuoja apie 4-7 eurus, o jei nuspręsite užkąsti pakelės užeigoje, tuomet nesumokėsite nė 3 eurų. Šviežios sultys tekainuoja 50 centų, o egzotiški vaisiai nekainuoja nė euro.
Pasivažinėti „tuktuku“ galima itin pigiai, žinoma, kainą reikia derinti iš anksto, nes turistų pinigus mėgsta visi visose šalyse. Tačiau 20 kilometrų šia transporto priemone galima įveikti vos už 3-4 eurus“, – kelionės detalėmis dalijosi M.Gudiukas.
Pasak jo, keliaujant Šri Lankoje, reikia būtinai atkreipti dėmesį į kilometrus ir laiką. Kadangi eismas labai didelis, o vingiuoti keliai veda per kalnus, kelionė visuomet užtrunka daug ilgiau, nei tą patį atstumą reikėtų įveikti Lietuvoje.
„Pavyzdžiui, 2019 metais vykome traukiniu į Ellos miestelį. Iki jo tebuvo 200 km, tačiau užtrukome 11 valandų. Žinoma, kelionė neprailgsta, nes vaizdai užburia, o pokalbiai su vietiniais užtrunka ne vieną valandą“, – minėjo keliautojas.
Šioje šalyje įdomu viskas, nes ji labai skiriasi nuo mūsų šalies tiek kultūriškai, tiek kraštovaizdžiu.
Tik salos vakarinėje pakrantėje nuo sostines Colombo iki Gales miesto yra mokamas greitkelis. Tačiau visi keliautojai puikiai žino, kad keliaujant greitkeliu nematai nuostabių vaizdų ir nepatiri šalies autentiškumo.
„Šioje šalyje įdomu viskas, nes ji labai skiriasi nuo mūsų šalies tiek kultūriškai, tiek kraštovaizdžiu. Žavėjo balti paplūdimiai, kur temperatūra ir naktį nenukrenta žemiau 25 laipsnių, salos viduryje esantys kalnai su daugybe krioklių ir šventyklų. Beje, kalnuose temperatūra nukrenta iki 8 laipsnių, tad, keliaujant į kalnus, net ir Šri Lankoje reikėtų turėti šiltesnių drabužių“, – sakė jis.
Šios kelionės metu M.Gudiukas aplankė istorinį Kandy miestą. Jame yra Budos Danties šventykla, ir tai yra svarbiausia šventykla Šri Lankoje. Pats miestas nėra didelis, tačiau, pasak keliautojo, chaotiškas ir triukšmingas.
„Taip pat keliavome į Sigirią. Tai iš senosios Šri Lankos sostinės išlikusi vieta, įsikūrusi aukštai ant kalvos. Tam, kad atsivertų visas uolos vaizdas, kopėme į šalia esančią Pidurangalos olą. Kopimas nėra sudėtingas, tačiau drėgmė ir karštis labai vargina.
Užkopus po geros valandos, atsiveria be proto gražūs vaizdai į Sigirios olą ir ypač žalias lygumas. Taip pat olos viršūnėje galima pamatyti vietinių beždžionių, kurios traukia daugelio žmonių dėmesį.
Netoli olų yra Minneriya nacionalinis parkas. Jame galima stebėti daugybę dramblių. O kam labai pasiseka, galima pamatyti jų maudynes upėje. Kadangi šį kartą mus užklupo liūtis, maudynių neteko pamatyti. Nepaisant to, drambliai paliko didelį įspūdį“, – pasakojo keliautojas.
Jis aplankė ir Yalla nacionalinį parką. Šiame parke galima sutikti daugybę gyvūnų: dramblių, elnių, krokodilų, buivolų, povų, varanų ir net leopardų.
„Nors šiame parke esu buvęs jau ne vieną kartą, dėl to nedingo noras apsilankyti dar sykį. Pagrindinė priežastis ir buvo leopardai. Juos pamatyti pavyko tik besilankant penktą kartą! Tiesa, su manimi sykiu keliavusi mano pusseserė leopardus pamatė per patį pirmąjį safarį savo gyvenime. Būna, kad pasiseka iš karto“, – kalbėjo M.Gudiukas.
Keliautojas vieną dieną paskyrė džiunglėms.
„Vykome pas vietinį ūkininką, kuris augina dramblį, lyg arklį. Dramblys jam padeda ištempti iš džiunglių medieną, nes jokia mašina ten įvažiuoti negali. Ūkininkas leido ne tik paglostyti dramblį, bet ir ant jo užlipti. Tai buvo tikrai įspūdinga patirtis, nes ant turistinių dramblių aš nesėdu, tad tai buvo pirmoji galimybė atsisėsti ant dramblio, kuris nėra išnaudojamas vien turistų įgeidžiams patenkinti.
Šalia tekėjo upė, tad plaukėme ir valtele. Pripažinsiu, nebuvo drąsu priplaukti prie krokodilo, nors iš vandens kyšojo tik jo akys. Taip pat matėme krante besišildančius įspūdingo grožio varanus. Kai kurių jų ilgis siekė per 1 metrą. Matėme ir chameleonus, keletą gyvačių ir daugybę skraidančių lapių“, – patirtais įspūdžiais dalijosi M.Gudiukas.
Jis pasakojo, kad ankstesnėse kelionėse į Šri Lanką jam pavyko pamatyti mėlynuosius banginius, kai plaukė į jūrą stebėti delfinų.
„Tuomet mums labai pasisekė, nes buvo apie 600 delfinų, kurie stebino savo akrobatiniais sugebėjimais“, – prisiminė M.Gudiukas.
Kadangi vyras šioje šalyje lankėsi jau ne pirmą kartą, turi ten susiradęs ir puikių draugų. Vienas iš jų jau spėjo pasisvečiuoti ir pas mus Europoje.
„Šri Lankos gyventojai yra labai svetingi ir draugiški žmonės. Šioje kelionėje švenčiau savo gimtadienį. Kad jis būtų ypatingas, man gimtadienio šventę surengė vietinis draugas Dushanas. Savo namuose sukvietė visą savo šeimą, gamino savo mėgstamus patiekalus ir taip padarė man didelę staigmeną.
Buvo labai įdomu sėdėti prie bendro stalo, valgyti ryžius su kariu be stalo įrankių, o tiesiog rankomis, dėvėti sarongą ir ragauti vietinį romą araką.
Kadangi tai nebuvo mano pirmas svečiavimasis draugo namuose, šį kartą paprašiau, kad vakarienės metu visi kartu sėdėtume prie stalo drauge. Vietiniai turi tradiciją, kad svečiai sėdi vieni prie stalo, kol pavalgo, tuomet svečiai palydimi į kitą kambarį, o tuomet valgo patys šeimininkai.
Nes viskas yra skirta pirmiausia svečiams. Žinoma, šį sykį man padarė išimtį ir mes visi kartu vakarieniavome. Galbūt šiek tiek ir jautėsi, kad jiems tai yra labai neįprasta“, – pasakojo neseniai Šri Lankoje lankęsis M.Gudiukas.
