Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad baidarės Šventojoje – jokia naujiena. Yra keletas vietų, kur jas galima išsinuomoti už keletą eurų porai valandų. Tik niekas neplaukia šia upe. Dauguma irkluoja po apleistą uostą, iškiša nosį į jūrą ir grįžta ten, iš kur išplaukęs.
Visai prie garsiosios „Žvejo dukrų“ skulptūros įsikūrusi „Barža“ šiemet taip pat nuomoja baidares pasiplaukiojimams, tačiau šeimininkas Aurelijus Kinas nori, kad viskas būtų įdomiau.
Jo mintyse visada sukosi idėja paleisti baidarininkus ties tiltu Liepojos kelyje. Norintiems ekstremalesnių potyrių – dar aukščiau, gal gerokai už Būtingės gyvenvietės ar visai prie Latvijos sienos.
Yra žinoma, kad Šventosios upe šventojiškiai iš tiesų kažkada plaukdavo baidarėmis. Dabar likęs vienintelis klausimas – ar upė praplaukiama dabar? Pačiam A.Kinui laiko tokiems išbandymams nėra. Kas galėtų tai padaryti?
Pamatęs du žurnalistus A.Kinas pasiūlo: „Vyrai, duosiu baidarę, nuvešiu prie tilto. Ar praplauksite? Jei norite, galite pakilti ir aukščiau upe. Reikia sužinoti, ar upė yra tinkama baidarėms.“
Ilgai laukti atsakymo nereikia. Tuoj pat čiumpam baidarę ir lekiam! Na, dar prieš tai nusiperkame kelis šiukšlių maišus daiktams, kelias bandeles ir sumuštinius, jei kelionė užtruks ilgiau.
Oficialiai Šventosios upe šiemet dar niekas neplaukė. Žurnalistai – pirmi. Tas saldus atradimo jausmas. Ar grįšime sveiki gyvi? Lyg lemties perspėjimas trumpai užeina lietus. Bet jis nesustabdo. Juk vandeniu plauksime – kas tie keli lašai?
Po kelių minučių – jau ir tiltas. Ar tikrai mes čia ilgai užtruksime? A.Kinas šiek tiek šypsosi – upė labai vingiuota, todėl kilometrų bus kiek daugiau, nei keliu.
Prie tilto nuleisti valtį į vandenį nėra labai patogu. Tik vienoje vietoje yra pievele apžėlęs šlaitas, kur visai lengva sėstis ant vandens. Pamojuojame A.Kinui ir – į žygį.
Plaukti prieš srovę nebūtų sunku, tačiau priekyje esanti nežinomybė neleidžia taip aklai improvizuoti. Leidžiamės žemyn vos tekančiu tamsiu Šventosios vandeniu.
Už pirmojo posūkio – lentelė, sveikinanti atvykus į uostą. Čia iš tiesų kažkas plaukioja. Pirmas aplankęs jausmas, kad visą laiką teks plaukti žiedadulkių ir nukritusių lapų kilimu, tačiau taip yra tik labai miškinguose posūkiuose. Kitur Šventosios vanduo yra tamsokas, bet gana skaidrus ir neprimena kavos su pabarstukais.
Kiek toliau – pirmoji kliūtis. Išvartos pastojo kelią, tačiau upėje yra pakankamai vietos visus nepatogumus įveikti. Toliau – dar didesnis medis. Lendame pro tarpą po šakomis. Visai smagu.
Iš tiesų čia nėra tokių slenksčių kaip Merkio aukštupyje ar Ūloje, tačiau šeimai su vaikais toks plaukiojimas būtų puiki atrakcija. Visur vanduo ir žaluma. Krantas iš tiesų įvairus – nuo nendrynų su kreksinčiomis antimis iki šaknimis išraizgytų stačių šlaitų.
Po gerų 45 minučių gana arti pasimato Šventosios bažnyčios bokštas. Nejaugi jau žygis į pabaigą? Tačiau šis apgaulingas vaizdas pasikartoja dar keletą kartų. Klastingi upės vingiai suteikia vilties, bet vėliau ją atitolina.
Vienas po kito seka pačių žmonių sukonstruoti tiltai pėstiesiems. Tolumoje vandeny pasimato kažkas balto. Gal šiukšlės? Po kelių sekundžių paaiškėja, kad tai didžiulės baltos vandens lelijos. Jų Šventosios upės pakrantėse gana gausu.
Pats Šventosios kurortas nuo upės atrodo tarsi nepažįstamas miestas. Aiškiau pasidaro tuomet, kai palendi po beždžionių tiltu. Tik čia, praėjus porai valandų, prisimeni, kad turi sumuštinių. Vandenyje valgyti skanu.
Kai neirkluoji, pastebi, kiek aplinkui daug paukščių. Antys nedrąsios. Tikriausiai neprisiartins. Kai bandelės gabalėlis skrieja link jų, paukščius tarsi kas pakeičia. Jos visos su triukšmu puola prie gardaus kąsnio. Netrukus praryja visą bandelę, kurią sulesa kone metro atstumu. Kai maistas baigiasi, vėl grįžta baimė.
Vienas smagesnių dalykų per visą kelionę – išplaukti šiek tiek į jūrą pro senojo tilto nuolaužas. Tiesą, šįkart tai pavyko padaryti tik pusiau. Pakilo stiprus vėjas. Gelbėtojai iškėlė raudonas vėliavas. Tik „Žvejo dukroms“ vėjas nė motais.
Kelionė užtruko apie 2 valandas. Plius - keliolika minučių užkandžiavimui. Su dainomis ir vienu išlipimu į krantą tai gali būti ir 3-4 valandų pramoga.
