Mežygirijos rezidencija – taip vadinasi vieta netoli Kijevo, kur dar visai neseniai šeimininkavo buvęs Ukrainos prezidentas V.Janukovyčius.
Po neramumų Kijeve išgarsėjo jo prašmatni vila ir ten vis dar ieškomas auksinis batonas. Tačiau ar įsivaizduojate, ką tironu dabar vadinamas buvęs šalies valdovas valdė už savo prabangaus namo sienų?
Dabar Mežygirija yra gausiai lankomas nacionalinis parkas, nors anksčiau tai buvo tik V.Janukovyčiaus nuosavybė.
Akivaizdu, jog savo valdas jis būtų plėtęs, nes šalia rikiuojasi susikompromitavusių politikų sklypai. Jau ir asmeninę cerkvę valdovas buvo pradėjęs statyti šalia istorinės varpinės.
Bet apie viską nuo pradžių. Tiksliau – nuo parko vartų. Didžiulė turistų eilė, nėra kur pastatyti automobilio. Visi nori pamatyti, kaip gyveno tas, kuris jokiu būdu nenorėjo leisti Ukrainai priartėti prie Europos.
Reikės eiti sparčiu žingsniu, nes 140 hektarų – ne juokai ir skautams.
Mūsų ekskursijos dalyvius praleido be eilės – juk europiečiai, vaikai, skautai, patriotai. Visus mielai įleido be jokio laiko gaišimo. Ekskursijos vadovai patikino, kad reikės eiti sparčiu žingsniu, nes 140 hektarų – ne juokai ir skautams.
Jau dairomės garsiosios tirono vilos, tačiau iki jos dar gana toli. Dešinėje pusėje – didžiulis pastatas. Tai V.Janukovyčiaus medicinos punktas. Gal greičiau – ligoninė.
Dabar čia turistai užsuka į tualetus prieš ilgą kelionę. Tiesa, galima viską apžiūrėti ir greičiau. Tereikia išsinuomoti elektromobilį.
Aišku, kad sveikata pabėgusiam prezidentui rūpėjo. Apie tai liudija ir prasidedantys šiltnamiai su graikiškomis kolonomis, modernūs pieno cechai. Taip pat atskiras pastatas viso maisto, patenkančio ant prezidentinio stalo, tikrintojams. Panašu, kad jie visada būdavo pavalgę. Tai privilegija už tai, kad tironas nebus nunuodytas.
Nemažą sklypo dalį užima zoologijos sodas. Stručiai, stirnos, antilopės, neregėti ožiai. Gal dėl grožio, o gal ir dėl pramoginės medžioklės? Kas dabar tiksliai pasakys?
Prie tvenkinio su fontanu – dailus modernus pastatas. Gal jau čia ta vila? Ne. Tai tik sporto kompleksas, kurio didžioji dalis yra po žeme. Visu šiuo gėriu galima mėgautis už tam tikrą mokestį.
Atokiau – pastatas, panašus į sodininko namelį. Tik didelį – kaip ir viskas šiame parke. Ten galima pamatyti į žemę įkastus stulpelius, per kuriuos, sakoma, šokinėjo pats V.Janukovičius. Greičiausiai tada, kai sporto kompleksas įkyrėdavo ir norėdavosi kažko paprastesnio.
Reikia būti tikru rytų europiečiu, kad suderėtu panteonas ir kaimo trobesys.
Pačioje kalvos viršūnėje jau matosi prašmatnus namas. Tai ir yra jau minėta vila. Patekti į ją galima, tačiau reikia atskirai registruotis ir atskirai susimokėti. Tiems, kuriuos tenkina baldai iš medžio drožlių plokščių, ten nebus kuo žavėtis.
Galima stabtelėti ir atidžiau apžiūrėti suktas kolonas, krioklius ir antikinius statinius, peraugančius į medinį kaimišką stilių. Viskas be galo prašmatnu, tačiau reikia būti tikru rytų europiečiu, kad galvoje derėtu panteonas ir kaimo trobesio mišrūnas.
Moderniuosius superautomobilius Kijevo valdžia pardavė aukcionuose. Istoriniai eksponuojami.
Šioje vietoje – prabangos viršūnė, tačiau toliau galima pamatyti ne mažiau intriguojančių dalykų. Kai kurių jau ir nepamatysite.
Pavyzdžiui, V.Janukovyčius turėjo dvi automobilių kolekcijas. Vienoje buvo modernūs sportiniai modeliai, o kitoje – istoriniai.
Nacionaliniu parku vadinama Mežygirija plyti palei Dnepro upės užtvanką. Šis gėlas vanduo savo plotais labiau primena Kuršių marias, o ne upę. Pakeliui iki krantinės – dar du įdomūs akcentai.
Ištaigingas svečių namas – sakoma, kad čia apsistodavo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Netoliese – vienuolyno varpinė. Šalia V.Janukovyčius jau buvo pradėjęs statyti asmeninę cerkvę.
Gal žmogus jaučia pykti, kad jo mokesčiai tapo kažkam turtus nešančiais aitvarais?
Krantinėje taip pat yra nedidelis uostas, kuris dabar yra virtęs turistiniu. Čia liko plūduriuoti ir tirono laivas-restoranas. Laivas iš tiesų lyg tikras – medinis, senovinis. Tačiau jis niekada neplaukiojo ir liko prašmatnia pramogine pakrantės barža.
Dar liko nepaminėti daugybė pastatų, erdvių. Pavyzdžiui – kruopščiai prižiūrimi golfo laukai, kuriuos drėkina požeminė sistema, o veja ir dabar šienaujama kasdien. Visą parką prižiūri daugiau kaip 200 darbuotojų.
Sunku numanyti, ką galvoja čia viešintis ukrainietis. Gal jis jaučia pykti, kad jo mokesčiai tapo kažkam turtus nešančiais aitvarais? Gal apima saldaus keršto prisiminimai, kai tironas, palikęs visą šį gėrį, turėjo sprukti iš šalies?
O gal keikia permainas, nes visada vietoje senojo gimsta naujas drakonas. Beje, V.Janukovyčius visa tai pastatė per keletą metų iki pabėgimo. Dorai nespėjo ir pasidžiaugti.