Praėjusių metų pavasarį jauna mergina baigė verslo inovacijų ir kūrybiškumo studijas. Vos per 3 metus ji įgijo 3 diplomus skirtingų šalių universitetuose. Net 25 šalis aplankiusi klaipėdietė dėstė, kad jei ne jos atrastas gyvenimo kelias, vargu, ar ji būtų pradėjusi naršyti pasaulį.
Šiuo metu ji gyvena Portugalijoje. „Po trejų metų kelionių studijų metu supratau, kad laimingiausia buvau Portugalijoje. Noriu čia kurį laiką pagyventi. Grįžau į Porto miestą, kuriame studijavau. Gavau darbą“, – šypsojosi ji.
– Prisiminkite mokyklos laikus. Kokios pamokos Jums labiausiai patiko?
– Aš negaliu pasakyti, kad mokykla man labai patiko. Tačiau labiausiai patiko tos pamokos, kurias dėstė geri mokytojai. Galima sakyti, kad ne pamokos patiko, o patys mokytojai. Pavyzdžiui, su lietuvių kalbos mokytoja iki šiol turiu labai artimą ryšį. Kaskart, kai grįžtu į Klaipėdą, stengiuosi ją aplankyti. Turėjau ir puikią istorijos mokytoją.
Tuo metu dar 9-oje klasėje atsisakiau geografijos. Egzamino irgi nelaikiau. Maniau, kad nereikalinga.
Bet kai pradėjau keliauti, supratau, kad vis dėlto reikalinga.
– Gali pasirodyti keistas klausimas, bet ar galite paaiškinti, kaip geografijos pamokos praverčia keliaujant?
– Supratau, kad nežinau labai daug dalykų apie tų šalių kultūrą, augaliją, gyvūniją, reljefą. Pavyzdžiui, nuvažiuoji į kokią nors vietą ir ji atrodo visai kitaip, nei manei. Ko netekau? Suvokimo iš kultūrinės perspektyvos. Kita vertus, gal tai net gerai. Juk kai nežinai, kaip yra toje šalyje, tu nuvažiuoji ir turi galimybę viską išsiaiškinti. Manau, kad nors ir daug ką praradau atsisakiusi geografijos pamokų, kartu patyriau ir stebinančių atradimų keliaudama.
– Sakėte, kad Jums nepatiko mokykla. Galbūt tai susiję su mūsų šalies švietimo sistemos trūkumais?
– Kai pažvelgiu atgal į praeitį, prisimenu save besimokančią ir mąstančią, kad šie dalykai turėtų suteikti pagrindą gyvenime, kita vertus, jaučiau, kad tas pagrindas bus labai menkas. Ar to, ko mokausi, man reikės gyvenime?
Mokslui reikia motyvacijos, todėl mokiausi tik tai, kas man patinka. Kai lankiau gimnaziją, dažnai eidavau ir į Klaipėdos universitetą, Socialinių mokslų kolegiją, LCC. Čia vykdavo atviros paskaitos.
Taigi, rytai – gimnazijoje, o po pietų, savaitgaliais laikas universitetams.
– Kokie dalykai Jus domino?
– Tuo metu siekiau surasti savo gyvenimo kryptį: ką noriu veikti, dirbti, kur tobulėti. Klaipėdos universitete eidavau į verslo studijas, domino psichologija ir filosofija. Tuo metu Klaipėdos universitetas turėdavo labai daug paskaitų, Socialinių mokslų kolegijoje vykdavo labai daug renginių, į kuriuos eidavau. Pavyzdžiui, čia mokiausi, kaip kurti reklamą. O LCC rengė anglų kalbos stovyklą.
Man atrodė, kad tai, ką duoda gimnazija, nėra pakankama. Man to neužtekdavo.
– Minėjote, kad domino psichologija, verslas ir filosofija. Tačiau galiausiai pasirinkote verslo kelią – studijavote verslo inovacijas ir kūrybiškumą. Papasakokite, kodėl verslas nurungė kitas sritis? O gal visos šios sritys itin susijusios?
– Sakyčiau, kad besimokydama psichologijos ir filosofijos supratau, jog verslo sritis apima labai daug dalykų: kūrybiškumą, ekonomiką, taip pat – psichologiją. Mane tai žavėjo, kad verslas – platus dalykas. Galiu sakyti, kad visuomet norėjau stoti į verslo vadybą, bet dvejojau. Mūsų visuomenėje yra daug spaudimo – yra posakis „vadybininkų daugiau nei proto“.
Tas visuomenės požiūris į verslo vadybos studentus yra negatyvus. Sakoma, kad jie nesusiras darbo. Bet aš pagalvojau, kad nesvarbu, ką žmonės besakytų, man ta sritis labai patinka. Aš tikrai noriu daugiau žinoti. Dar būdama gimnazijoje nusprendžiau vis tiek eiti šia kryptimi.
Dalyvavau mokinių mokomųjų bendrovių programoje. Su draugu turėjome vadinamąją bendrovę. Man patiko visas procesas: kurti, reklamuoti, parduoti. Dar tuomet supratau, kad man patinka ši sritis.
– Kai baigėte gimnaziją, ar dar galvojote studijuoti Lietuvoje, ar jau tuomet nusprendėte vykti į užsienį ir ten pakloti gyvenimo pamatus?
– Studijos mane paskatino keliauti. Pačioje pradžioje mano planas buvo studijuoti Norvegijos verslo mokykloje, įsikūrusioje Lietuvoje. Tai privatus universitetas, nėra valstybės finansuojamų vietų. Tai vienas geriausių verslo universitetų, kuris yra brangus. Bet galvojau, kad viską padarysiu, jog ten studijuočiau. Stengiausi. Ir mane priėmė. Mokykla pasiūlė stipendiją. Tačiau sulaukiau spaudimo iš tėvų, nes jie skatino ieškotis kito universiteto. Stipendija nepadengė visų mokslų kainos. Taigi tėvai prašė stoti ten, kur gaučiau žinių nemokamai.
Ir aš tada patekau į Vilniaus kolegiją, į vadinamojo trigubo diplomo programą. Tai – nauja programa, kuri siūlė gauti 3 diplomus 3 skirtingose šalyse. Ir visa tai – vos per 3 metus. Man pasirodė, kad tai labai patraukli galimybė.
Paskaičiavau, kad privačiame Norvegijos universitete būčiau studijavusi 4 metus, atidavusi savo pinigus, įgijusi finansų analitikės išsilavinimą. Tačiau studijuodama Vilniaus kolegijoje gaučiau žinių net 3 šalyse, man būtų suteikta stipendija ir dar nemokamos studijos. Ir man pavyko!
Taigi, mokiausi Portugalijoje, taip pat nuvykau į Estiją, galiausiai grįžau į Lietuvą. Atradau galimybę pagal „Erasmus“ programą paskutiniaisiais metais iš mūsų šalies nuvykti ir į Didžiąją Britaniją. Ten atlikau praktiką.
– Ką galėtumėte papasakoti apie trijų skirtingų šalių mokymo kokybę? Ar pradėjusi studijuoti verslo inovacijas patyrėte atradimų ir Lietuvoje?
– Lygindama lietuvių, estų ir portugalų mokymo kokybę, galiu drąsiai teigti, kad Portugalija buvo gana silpna. Manau, kad šioje šalyje neteikiamas ypatingas dėmesys studijoms ir patiems studentams. Pavyzdžiui, dėstytojai ne tik dažnai vėluodavo, bet retas kuris mokėjo anglų kalbą. Tad labai mažai jų galėjo išdėstyti paskaitą, tiesiog atspausdindavo darbus ir juos išdalindavo. Žinoma, buvo dėstytojų, kurie puikiai kalbėjo angliškai, bet jų mažai.
Estijoje – atvirkščiai nei Portugalijoje. Estai gal ir neturi visų galimybių suteikti aukštos kokybės mokslo, bet jie stengėsi ir tai matosi. Pavyzdžiui, joje turėjau kelis modulius ir praktiką. Kalbant apie verslo inovacijas, Estijoje daug startuolių, kuriasi įvairios įmonės, sukurta inovatyvi erdvė, ypač – Taline.
Lietuva nustebino mane savo studijų kokybe. Mūsų programoje ypatingas dėmesys skiriamas kokybei. Būta dėstytojų, kurie nebuvo lietuviai, bet juos drąsiai galima vadinti tikrais savo srities profesionalais. Vykau į daugybę paskaitų, kai nueidavome į įmones ir analizuodavome jų darbą. Taip pat gausu projektų, renginių.
– Kalbant apie Lietuvą, ar po studijų galite teigti, jog mūsų šalis yra inovatyvi, versli?
– Galiu pasakyti, kad taip išties yra – ji inovatyvi ir versli. Aš manau, kad lietuviai yra darbštūs žmonės. Žinoma, mes neturime ypač geros ekonominės pozicijos visoje Europoje. Tad vien dėl to stengiamės labiau. Žmonės nėra bailiai – nebijo klysti. Taigi turime daug naujų verslų, startuolių. Net jei verslininkai ir bankrutuoja, jie pasinaudoja antru šansu pakilti vėl. Ir tai yra labai puiku. Nėra taip blogai Lietuvoje, kaip kai kurie galvoja.
Be to, čia kuriasi ir nemažai inovatyvių tarptautinių įmonių, besikeliančių į Vilnių.
– Taigi galima sakyti, kad ateityje prasigyvensim?
– Taip, aš manau, kad verslo sritis labai greitai išsivystys. Ji ir dabar pakankamai sėkminga.
– Aplankėte net 25 pasaulio šalis. Ką užsieniečiai kalba apie mūsų šalį? Ar Lietuva yra žinoma?
– Susidūriau su dvejopomis reakcijomis. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose labai daug žmonių žino Lietuvą. Buvo nemažai tokių, kurie net turi mūsų šalyje giminaičių. Galima sakyti, kad Amerikoje nemažai emigravusių lietuvių. Amerikiečiai lietuvius žino kaip tikrai darbščius, paprastus, draugiškus žmones. Viešėdama San Franciske Silicio slėnyje susipažinau su keliais žmonėmis, kurie visi žino Lietuvą, turi joje pažįstamų.
Mus sieja informacinių technologijų sritis. Tad drąsiai konstatuoju, kad turime visai neblogą įvaizdį už Atlanto.
Tuo metu Europoje tokio nėra. Nepasakyčiau, kad europiečiai labai žino, kur mes esame. Portugalijoje mažai žmonių, galinčių kažką apie Lietuvą pasakyti. Daugiau žinių yra Didžiojoje Britanijoje.
– Neringa, ko Jūs palinkėtumėte jaunam žmogui, kuris dar tik ieško savęs, trokšta žinių, keliauti po pasaulį, siekti savo svajonių?
– Palinkėčiau nebijoti eksperimentuoti, mėginti skirtingas sritis, domėtis jomis plačiai, nesustoti vien tik ties kažkuria, ypač jei ji nekelia susižavėjimo. Taip pat patarčiau nebijoti tyrinėti pasaulio ir išvykti iš Lietuvos. Pasaulis atviras!
