Aš tai vadinu „kelionių terapija“, o be jos aš negaliu. Mėgstu elgtis taip, kaip noriu pats. Todėl daug kam atrodo keista, kad keliauju vienas, tačiau tokių galimybių pabėgti vienam pasitaiko labai retai. Daugelis juk pagalvoja apie norą, tiesiog, dingti nuo kasdienių rūpesčių, rutinos ar nuo įtemptos veiklos. Pajausti tą absoliučią laisvę. Tas mane labiausiai žavi kelionėse ir esu laimingas, jog galiu sau tai leisti.
Vasarį maždaug dvi savaites keliavau po Kiprą, Atėnus ir Kretą. Tuomet buvau išsikėlęs tikslą išleisti ne daugiau nei Loretos Graužinienės siūlomas minimalus atlyginimas – 1509 litus. Pavyko. Šįsyk laukia sunkesnė užduotis – 18 dienų, keliaujant iš Portugalijos šiaurės – Porto – į pietus – Faro. Ketinu išleisti tokią pačią sumą. Tai maksimalus tikslas, minimalus – 1800 litai. Kodėl? Visada kelionę laikau pigia, jeigu per dieną išleidžiu ne daugiau kaip 100 litų (su skrydžiais, nakvynės vietomis ir visa kita).
Antras šios kelionės tikslas yra simboliškai pagerbti savo močiutę, kuri lygiai prieš mėnesį iškeliavo Anapilin. Ketinu uždegti po vieną žvakutę 21-oje skirtingoje bažnyčioje. Būtent tiek metų ji mane augino ir mylėjo.
Susigalvojus tikslus, nusibrėžus maršrutą, susikrovus kuprinę, išsirinkus kelionės knygą, susidėliojus muzikos grojaraštį, atsisveikinus su draugais ir artimaisiais, leidžiamės į nuotykius!
Lietuviškos spūstys ir trumpas sustojimas Italijos mados sostinėje
Kelionė prasideda Vilniuje, kur apie 8:40 val. ryto pajudu link oro uosto. Iš karto susiduriame su netikėtomis kliūtimis: žmogus, vežęs mane, teigė, jog tokių spūsčių kelyje link oro uosto per pastaruosius ketverius metus nėra matęs. Jeigu ne žaibiška jo reakcija, tai dabar nerašyčiau apie kelionę, nes būčiau pavėlavęs į skrydį ir sėdėčiau namuose.
Laimei, spėju į lėktuvą ir po pustrečios valandos jau leidžiuosi Milano (Bergamo) oro uoste. Turiu visą dieną iki kito skrydžio į Portą. Tad sumoku 9 eurus ir važiuoju į miestą pasižvalgyti. Tiesa, mados sostinė mane pasitiko nesvetingai – visą antrąją dienos pusę pliaupė lietus. Milane jau buvau gegužės mėnesį, tad dėl to labai nesijaudinau. Tiesiog, ramiai leidau laiką „McDonald's“ greito maisto restorane. Visuomet keliauju kiek įmanoma pigiau, todėl negaliu skųstis dėl kokių nors nepatogumų ar keblumų. Baigiantis dienai visas permirkęs nusigaunu su tuo pačiu autobusu į oro uostą, kur ir praleisiu naktį iki 6:45 val. ryte laukiančio skrydžio į antrąjį pagal dydį Portugalijos miestą.
Esu įpratęs, kad oro uostose galima visą naktį, jeigu ne ramiai miegoti, tai bent kur nors prisėsti ar prigulti ir taip pailsėti iki skrydžio. Tačiau Milane pusė oro uosto yra uždaroma iki pirmųjų rytinių skrydžių. Todėl kokie 200–300 žmonių yra priversti ieškoti bent kokios patogesnės galimybės bluostą sudėti.
Aš, kaip ir dar apie 50 žmonių, pasirinkau įsitaisyti ant žemės. Tačiau neilgam. Po kokių poros valandų visus ant kojų pakėlė apsauginiai, taip ir nepaaiškinę, kodėl negalima su savo striuke valyti oro uosto grindų.
Pirmoji pažintis su Porto: pataikiau iš karto prie deserto
Šiaip ne taip išlaukiu skrydžio registracijos pradžios ir dar po trijų valandų jau žengiu pirmąjį žingsnį Portugalijos žemėje. Dedu didelį pliusą moderniam Porto oro uostui. Už 1,85 euro nusiperku metro bilietą ir po 16 stotelių lipu savojoje – Bolhao. Netoli jos yra įsikūrusi mano artimiausių trijų dienų nakvynės vieta – Porto Alive Hostel. Po 10 eurų už naktį. Patogioje strateginėje vietoje esantis modernus hostelis tikrai vertas šios kainos.
Tiesa, atvykau truputį per anksti, tad turiu porą valandų pirmai pažinčiai su miestu. Labiausiai norėjau pulti iš karto prie deserto – pamatyti garsųjį Dom Luis tiltą. Taip išėjo, jog vaikščiodamas stačiomis Porto gatvelėmis atsitiktinai priėjau prie šio Portugališko Eifelio.
Pirmiausiai akis užkliuvo už kažkokio įspūdingo statinio, kuris yra visai prie pat mano hostelio. Vos priėjęs išsiaiškinau, jog tai – Porto katedra. Nuo šios vietos atsiveria puiki miesto panorama. Bent jau man taip atrodė iš pradžių, kol neužlipau ant tikrojo Porto simbolio. 44,6 metro aukščio tiltas miestą pateikia lyg ant lėkštutės. Jis per Duoro upę jungia Portą ir priemiestį Vila Nova de Gaia. Dviaukštis tiltas naudojamas pėsčiųjų, automobilių bei metro transporto susisiekimui.
Neskubėdamas grįžau į hostelį pailsėti, išsimiegoti, nusiprausti bei pavalgyti. Vakare vietinė futbolo komanda išvykoje žaidžia UEFA Čempionų lygoje su Bilbao „Atletic“. Tad laukia baro paieškos ir pažintis su futbolo šalies kultūra. Apie tai – kitame įraše.
Pirmųjų dienų išlaidos:
20,38€ – skrydis Vilnius – Milanas.
9€ – abipusis bilietas iš Bergamo oro uosto į Milaną ir iš jo.
10,35€ – pietūs ir vakarienė „McDonald's“.
19,99€ – skrydis Milanas – Porto.
1,85€ – metro bilietas iš oro uosto į miesto centrą.
30€ – nakvynė trims naktis „Alive“ hostelyje.
Iš viso: 91,57€ (316,17 Lt)
