Stipriausias žemės drebėjimas – 5.6 pagal Richterio skalę, įvyko vasario 24-osios ryte. Per kelias kitas dienas įvyko dar du pakankamai dideli, kurių stiprumas viršijo 5.0.
Drebėjimai kol kas nepadarė didelės žalos, nors pranešama apie nedidelius įtrūkimus kelių dangose, nuo kalnų krintančius akmenis.
Naujienų agentūra „Víkurfrétta“ Keilire įrengė kamerą ir tiesiogiai transliuoja vaizdą iš vietos, kur laukiama išsiveržimo:
„Esu patyrusi žemės drebėjimų anksčiau, bet niekada tiek daug iš eilės, – CNN sakė Reikjavike gyvenanti Auður Alfa Ólafsdóttir. – Labai neįprasta justi drebančią Žemę 24 valandas, visą savaitę. Jautiesi labai mažas ir bejėgis prieš gamtą.“
Žvejų miestelyje Grindavík gyventojai labiausiai jaučia požeminius virpesius. „Niekada nesu patyręs nieko panašaus“, – sakė Pállas Valuras Björnssonas.
„Mes esame įpratę, tai prasidėjo prie metus. Bet dabar jų yra žymiai daugiau, tai labai neramina. Nebijau, bet jaučiuosi nejaukiai. Aną naktį du kartus pabudau dėl virpesių. Tai sunku, bet išmoksti su tuo gyventi“, – kalbėjo jis.
Sala yra virš tektoninių plokščių sandūros ir karštojo taško, todėl joje yra nemažai ugnikalnių, būna daug virpesių. Didžiąją dalį seisminio aktyvumo fiksuoja tik jautri mokslinė įranga, žmonės to nė nepajunta. Retkarčiais įvyksta ir stipresni drebėjimai – tai yra neišvengiama gyvenant seismiškai aktyviame regione.
Tik šįkart atrodo, kad požeminiams virpesiams nėra galo. Vulkanologijos profesorius Þorvalduras Þórðarsonas CNN sakė, kad žmonių nerimas yra suprantamas. „Šiame regione iš tiesų yra gana neįprasta toks reiškinys – ne žemės drebėjimai ar jų intensyvumas, bet jų trukmė. Tai trunka jau daugiau nei savaitę“, – sakė jis.
„Šiuo metu laužome galvas – kodėl? Kodėl taip vyksta? Labai tikėtina, kad į Žemės plutą veržiasi magma. Ji tikrai priartėjusi prie paviršiaus, bet mes stengiamės išsiaiškinti, ar ji artėja ir toliau“, – pasakojo mokslininkas.
Kadangi regione yra nemažai ugnikalnių, vietos pareigūnai perspėjo, kad išsiveržimas gali būti neišvengiamas.
Mokslininkai regione įrengė stebėjimo techniką – nuo GPS sistemų iki vaizdo kamerų ir dujų lygio matavimo prietaisų. Perspėjama, kad gali įvykti ir net stipresnis nei 6 balų pagal Richterio skalę drebėjimas.
Mokslininkų modeliai rodo, kad net ir išsiveržus lavai ji nepasiektų jokio miesto, tarptautinis oro uostas taip pat nenukentėtų. Visgi gali būti padaryta žalos keliams, jungiantiems oro uostą su sostine Reikjaviku, gali būti nutrauktos elektros linijos.
2010 m. išsiveržęs Eyjafjallajökull ugnikalnis tuomet sustabdė oro eismą visoje Europoje. Mokslininkai ramina, kad dabar toks didelis pelenų išmetimas į atmosferą yra mažai tikėtinas.
Trečiadienį spaudos konferencijoje pranešta, kad ugnikalnio išsiveržimas „yra labiau tikėtinas nei netikėtinas“.
