Taigi, gerai pagalvokite, ko ankstyvą pavasarį tikėtumėtės iš Ispanijos. Aš galėjau galvoti kiek noriu, bet dėl jau minėtų „draugiškų“ bendradarbių uolumo, atostogos man buvo paliktos būtent kovui. Tad teko rinktis – ar Kovo 11-ąją švęsti Ispanijoje, ar ramiai sėdint gimtinėje prie Nemuno vingio. Pasirinkau pirmąjį variantą tąkart.
Atšvęsti pavyko ne kaip nors kukliai įlindus į viešbutį ar begulint paplūdimyje, o su fejerverkais viename didžiausių ugnies festivalių pasaulyje – Valensijos „Las Fallas“.
Nuskridus į Madridą susitikau kelionės partnerius, ir kitą dieną išvykome į jau ugnies šėlsmo apimtą Valensiją, kurioje ir paminėjome Lietuvos nepriklausomybės dieną. Tai buvo geriausiai ir įsimintiniausiai atšvęsta ši svarbi mūsų valstybei diena.
Apie patį festivalį pasakojau praeitoje pasakojimo apie šią kelionę dalyje. Jo metu Valensijos centras buvo uždarytas eismui, visas gyvenimas buvo koncentruotas tik į šventę, todėl miesto normaliai pažiūrėti taip ir nepavyko.
Visgi Valensija nėra tik festivalis. Miestas yra gražus, žalias, turintis gražių pastatų, tokių kaip Seu katedra, centrinio turgaus pastatas ir kitų. Čia galima apsilankyti gausybėje muziejų, bažnyčių ar pasivaikščioti nusausintos Turijos upės vaga. Tačiau jei nesate per daug kultūriškai nusiteikę, malonu tiesiog atsipalaiduoti lauko kavinėse ir gurkšnojant baskišką gėrimą stebėti kasdienį miesto gyvenimą. Arba sėdėti paplūdimyje su drabužiais ir graužti patas.
Valensija yra laikoma nacionalinio Ispanijos patiekalo – paeljos gimtine. Tai yra ryžių patiekalas, kuris susideda – kaip netikėta – iš ryžių ir kitų produktų. Tai tarsi plovas, tačiau su daugiau ingredientų. Pavyzdžiui, valensietiška paelja susideda iš ryžių, žalių daržovių, triušienos, vištienos ir antienos gabaliukų, pupelių, sraigių, prieskonių ir alyvuogių aliejaus. Jūros gėrybių paeljoje mėsą pakeičia omarai, vėžiai, krabai, krevetės ir kitos jūros gėrybės. Gali būti ir mišri mėsos ir jūros gėrybių paelja. Trumpai tariant – sumaišykite ryžius su bet kuo, ir turėsite to bet ko paelją.
Visi galvoja, kad paelja yra ispanų nacionalinis patiekalas, tačiau pačioje Ispanijoje jis laikomas išskirtinai Valensijos regiono reikalu. Valensijos gyventojams paelja yra vienas iš identiteto simbolių. Visi sako, kad viešint Valensijoje neparagauti paeljos yra nedovanotina klaida. Aš jaučiausi išaugęs iš to amžiaus, kad per daug klausyčiau, ką sako visi – visų nesuklausysi. Todėl manau, kad posakis „nedovanotina klaida“ šiame kontekste yra gerokai perdėtas. Paelją ir taip galima valgyti visur Ispanijoje, ir ne mažiau skanią nei Valensijoje.
Užteks apie Valensiją. Metas vykti kur ramiau – į lietuvių pamėgtą Alikantės kurortą. Pasakymas „ramiau“ čia irgi yra tik sąlyginis, nes Alikantė yra ne koks snaudžiantis kaimas su žvejų trobelėmis, o maždaug Kauno dydžio miestas. Ramu tokiame mieste nebūna niekada, bet lyginant su Valensija, Alikantė, žinoma, yra gerokai mažiau judri.
Iš Valensijos į Alikantę vykstame puikiu ir patogiu traukiniu, nes traukiniai yra nuostabu. Norint nuvykti į Alikantę iš Lietuvos tiesiogiai, tą galima padaryti dukart per savaitę skrendant iš Kauno oro uosto.
Alikantė yra antras pagal dydį Valensijos autonominio regiono miestas. Šiuo metu jis yra vienas iš labiausiai augančių miestų Ispanijoje, nes ispanai mano, kad mieste yra geriausias balansas tarp darbo vietų, atlyginimų lygio ir poilsio bei gyvenimo kokybės. Dėl to Alikantėje sparčiai kyla nauji namai. Vietinės ekonomikos gyvastį labai palaiko ir turizmo sektorius.
Alikantė, skirtingai nei Valensija, jūrą išnaudoja visu smarkumu, ir daug veiksmo vyksta būtent pajūryje. Nors kovą ispanai dar nesimaudo, nes vanduo jiems per šaltas, bet noriai leidžia laiką paplūdimiuose. Man vanduo nebuvo per šaltas, nes kartais net ir vasarą vanduo Baltijos jūroje būna šaltesnis. Maudžiausi ir džiaugiausi. Nors jaučiausi šiek tiek vienišas, kai tą dariau.
Pagrindinis yra Postiguet paplūdimys. Jis populiarus ne tik dieną, bet ir vakare, nes gretimose alėjose užsidegus natrio lempoms būna ypač gražu.
San Juan paplūdimį, kuris yra laikomas vienu geriausiu visoje šalyje, galima pasiekti miesto autobusu. Taip pat iš Alikantės siūlomos ekskursijos į netoliese esančią Tabarkos sąlą. Ten plaukia turistai, norintys pabūti šiek tiek atokiau nuo miesto triukšmo, nes kad ir koks geras kurortas būtų Alikantė, jis kartu yra ir didelis miestas.
Viešnagės ankstyvą pavasarį privalumas, kad dar nėra didelio turistų srauto. Dėl to yra gana ramu, paslaugų kainų lygis yra kiek žemesnis, o nakvynių pasirinkimas didesnis. Vasarą viskas suaktyvėja. Jei būsite Alikantėje birželio mėnesį, dalyvaukite Las Hogueras de San Juan festivalyje. Tai yra vasaros saulėgrįžos šventė. Čia kaip ir Valensijoje yra deginamos lėlės, bet daugiausia veiksmo vyksta paplūdimyje.
Alikantėje yra ir senamiestis, kurį nesunkiai ir greitai galima apeiti. Tai tipinis šio Ispanijos regiono senamiestis su viduramžių pastatais ir siauromis gatvelėmis. Senamiestyje galima aplankyti muziejus, rotušę, miesto katedrą ir kitas bažnyčias. Bet galima ir nieko nelankyti, o tiesiog sėdėti kavinėj ir vėpsoti į praeivius. Aš taip ir dariau, nes tų senamiesčių jau esu matęs visą tuntą, dažnai net nepamenu, kur buvo kuris, tai paprastai jau niekur nebevaikštau, o tiesiog stebiu gyvenimą.
Žymus miesto traukos objektas yra Santa Barbaros pilis. Ji yra viena iš didžiausių viduramžių pilių Ispanijoje, IX a. statyta musulmonų. Nuo jos atsiveria vaizdas į miestą, uostą ir paplūdimus. Pilis yra Benakantilo kalno viršūnėje. Kalno aukštis yra 166 metrai, todėl nesunku į jį užkopti pėsčiomis. Žinoma, galima naudotis funikulieriumi ar automobiliu.
Viskas buvo gražu, kol vieną vakarą bevaikštant krantinėje reikalo nepagadino beveik per kojas kelią perbėgusi žiurkė. Kitiems gal tai būtų ir nesvarbu, bet aš siaubingai bijau žiurkių. Net ir dabar, prisiminus tą momentą, sutraukia žandikaulį. Suprantu, kad žiurkės irgi turi kažkur gyventi, bet būtų malonu, kad bent jau po kojomis nesipainiotų.
Kai jau ant manęs ima lipti žiurkės, suprantu, kad mano vaidmuo toje vietoje priartėjo prie kulminacijos. Taigi, šį epizodą priėmiau kaip ženklą, kad atėjo metas iškeliauti. Judėsime toliau į pietus, ir dabar mūsų lauks naktinė kelionė į dar vieną populiarų Ispanijos pajūrio miestą – Malagą.
