Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
Paežerių dvaro pavadinimas girdėtas bene visiems – juk tai pats puošniausias architektūrinis ansamblis Suvalkijoje (apie šį dvarą jau pasakojau anksčiau). Jis populiarumu nepalyginamai lenkia savo šiaurinį bendravardį, taip pat įsikūrusį greta ežero, šalia ne itin žinomų kaimų.
Kalbu apie Paežerių dvarą (Šiaulių r.), kurį galima išvysti ramioje vietovėje į pietvakarius nuo Kuršėnų. Tikriausiai tie, kurie pirmą kartą važiuoja palei ištįsusį ežerą, visad pristoja ties puikiu mūriniu statiniu – 1910 m. pastatytais Paežerių dvaro rūmais.
Deja, jais pasižavima tik iš tolo, mat visa sodyba aptverta aukšta metaline tvora. Ją pamačius, daugeliui tenka prikąsti smalsumą ir, apsisukus atgal, kioglinti ten, iš kur atėję.
Įdomu tai, kad vartus čia užrakina ne koks šių laikų „bajoras“, bet Šiaulių rajono savivaldybė. Kiek teko domėtis, būtent jai priklauso itin vaizdingoje vietoje rymantis dvaras.
Šiandien dailieji Paežerių dvaro rūmai nuo kelio pusės atrodo visai geros būklės, tačiau iš tiesų jie jau šaukiasi pagalbos.
Sunku pasakyti, kaip ši didelį turistinį potencialą turinti vieta išnaudojama didžiąją metų dalį, tačiau vasaromis Paežerių dvare vyksta jaunimo stovyklos. Pasisekė, kad čia besilankant pavyko pataikyti tuo metu, kai rūmuose čiauškėjo būrys vaikų. Tad ir vartai buvo atviri, ir maloni moteris neprieštaravo dėl greito pasižvalgymo.
Bevaikštant po kadaise karietas ir Žemaitijos dvarininkus regėjusį kiemą, tampa aišku, kad gražiausias rūmų fasadas pasirodo čia, o ne nuo kelio pusės. Kieme visu dailumu atsiveria rūmų bokštas, kolonomis puoštas prieangis, baliustrados su bokšteliais ir, žinoma, romantiška Paežerių ežero panorama.
Graži ledynmečio suformuota vietovė nuo seniausių laikų įėjo į vieno didžiausių Žemaitijoje Dirvėnų valsčiaus sudėtį. XVII a. viduryje Dirvėnų dvaras su kaimais ir palivarkais atiteko Nagurskių giminei, kuri jį valdė iki pat 1940 m.
Besidomintieji istorija šią pavardę turėtų pažinti, mat Nagurskiai buvo labai įtakingi ir galingi Žemaitijos bajorai, vėliau paveldėję ir Kurtuvėnų dvaro valdas. Ne veltui jie laikomi vienais turtingiausių tuometinės Lietuvos žemvaldžių.
1902 m. Paežerių palivarkas su 725 ha žemės valda atiteko Zigmantui Nagurskiui (1862–1938 m.), kuris su žmona Ana Ciundzievska (1874–1963 m.) čia susikūrė tikrą rojaus kampelį. Būtent jų atvykimas ir lėmė savarankiškos dvaro sodybos atsiradimą.
Nagurskiai ant Nelindos ežero kranto (dabar geriau žinomo Paežerių vardu) pastatė naujus rūmus, prie jų žaliavo retais medžiais garsėjantis parkas. Nuostabu, kad kai kuriuos didingus galiūnus galima pamėginti apglėbti ir dabar.
1940 m. Paežerių dvaras buvo nacionalizuotas. Po to dvaro sodyba priklausė tarybiniam ūkiui, taip pat čia gyveno ir kelios darbuotojų šeimos. Vėliau dvare įsikūrė Pavenčių cukraus fabriko poilsio bazė.
Šiandien dailieji Paežerių dvaro rūmai nuo kelio pusės atrodo visai geros būklės, tačiau iš tiesų jie jau šaukiasi pagalbos – drėgmė sparčiai graužia autentiškas sienas.
Žinau, kad šią dvaro sodybą norėtų pamatyti daug žmonių. Gal išlikusių vertingų Lietuvos istorijos pasakotojų vartus vertėtų atverti dažniau?..
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
