1980 metais atokioje Kinijos vietovėje įkurtas tibetiečių budistų vienuolynas yra didžiausias pasaulyje. Šiuo metu jame gyvena ir mokosi daugiau nei 40 tūkstančių vienuolių – vyrų ir moterų, besigilinančių į budizmą.
Paprasti tibetiečiai čia lankosi norėdami pasimelsti – tradiciškai apeinamas simbolinis maldos ratas. Vienuoliai ir vienuolės lieka ilgesniam laikui – visi jie gyvena aplink vienuolyno kompleksą ant kalvų stovinčiuose mediniuose nameliuose.
Tūkstančiai raudonų namelių primena jūrą. Kasdien eidami į pamokas vienuolyne jie turi įveikti nemažą kelią – maždaug 4000 metrų.
Vienuoliams draudžiama žiūrėti TV, tualetai – tik lauke. Tačiau ne vienas turi išmaniuosius telefonus – jie nesijaučia atskirti nuo pasaulio. Vis dėlto didžiausias dėmesys skiriamas mokslui. Net po pamokų dažnas vienuolis laiką leidžia toliau gilindamasis į budizmo tiesas.
Ši vieta nėra turistinė, tad šios W.Luko nuotraukos – reta išimtis.
Siekė sukurti mokslo centrą, bet politikos ir smurto neišvengė
Larung Gar budistų akademijos įkūrėjas Khenpas Jigme Phuntsokas, miręs 2004-aisiais, dėjo pastangas, kad vienuolyne dėmesys būtų sutelktas į budizmo studijas, o ne politiką.
Jis palaikė glaudžius ryšius tiek su Kinijos valdžia, tiek su Dalai Lama – tremtyje gyvenančiu tibetiečių budizmo dvasiniu lyderiu ir Nobelio taikos laureatu, kurį Kinijos valdžia laiko separatistu.
2001 metais ginkluoti kinų policijos pareigūnai išvarė iš to komplekso šimtus vienuolių ir sugriovė per tūkstantį namų, kad jie nebeturėtų kur grįžti.
Nepaisant jo pastantų, atokioje Sertaro vietovėje esatis budistų mokslo centras net kelis kartus buvo tapęs kovų lauku.
2001 metais ginkluoti kinų policijos pareigūnai išvarė iš to komplekso šimtus vienuolių ir sugriovė per tūkstantį namų, kad jie nebeturėtų kur grįžti.
Pekinas niekada nepripažino šio įvykio. Tuo metu užsienyje veikiančios tibetiečių aktyvistų organizacijos skelbė, kad užpuolimo metu vienuoliai buvo verčiami pasirašyti dokumentus, kuriuose išsižadėtų Dalai Lamos, „savo noru“ apsispręstų išvykti iš šios vietos ir nebesugrįžti.
2002 metais akademijos įkūrėjas K.J.Phuntsokas buvo suimtas vieneriems metams.
Po dešimties metų, 2012-ųjų pradžioje, Sertarą sudrebino naujas smurto atvejis. Taikų šimtų tibetiečių protestą kinų policija malšino, panaudodama ašarines dujas ir kovinius šaudmenis.
-
„Be sienų“ Tibetas: 2. Sostinėje Lasoje išblėsusi Tibeto romantika ir neįprastas talentas, kurį turėjo Dalai Lama 6-asis
-
Keliautojų po Tibetą dienoraštis: Kinijos sekliai policininkai ir slėnis, kuriame dar nebuvo užsieniečių
-
Svečiuose pas Dalai Lamą: okupuotas, tačiau dvasios nepraradęs Lasos miestas
-
Nuo bulviakasio iki Velykų – istorija apie kelionę po Aziją, kuri pakeitė gyvenimą
Kaip ir anksčiau, oficialioji Kinijos valdžia šio įvykio nekomentavo, duomenis pasauliui pateikė tik tremtyje veikiančios organizacijos.
2014 metais akademiją ir aplink ją esančius gyvenamuosius namus nuniokojo didžiulis gaisras, kurio tikslio priežastys iki šiol nėra žinomos.
Sertaras, kuris kinų yra vadinamas Seda apygarda, yra 4 km aukštyje virš jūros lygio ir už 600 km nuo artimiausio miesto Čengdu. Šiame regione gyventojų daugumą sudaro tibetiečiai.
