Europos Sąjungos Taryba 2021-uosius metus paskelbė Europos geležinkelių metais. Jonavos geležinkelio tilto autentiškos konstrukcijos išsaugojimas – puikus pavyzdys visos Europos geležinkelių kontekste.
Pirmasis geležinkelio tiltas Jonavoje buvo medinis, pirmą kartą išbandytas 1871 m. Tačiau tuo pačiu metu šalia medinio tilto buvo pradėtas statyti metalinės tinklinės santvaros keturių angų, 140 metrų ilgio tiltas, baigtas statyti 1873 m. Tais pačiais metais prasidėjo reguliarus traukinių eismas. 1901-1904 m. šalia esamo tilto, supylus pylimą bei abiejose upės pusėse suformavus reljefą naujam geležinkelio tiltui, esamas metalinis tiltas pritaikytas plentui.
Naująjį, keturių tarpatramių geležinkelio tiltą projektavo broliai Petras (1851-1926) ir Anupras (1854-1946) Vileišiai. Tilto atramos ir tauras buvo pritaikyti dvikeliui geležinkeliui (ilgis 206 m, plotis – 5,9 m). Per Pirmąjį pasaulinį karą Rusijos imperijos kariuomenė atsitraukdama tilto ramtą kairiajame Neries upės krante susprogdino. 1915 m. tiltas atstatytas. Tačiau 1944 m. Vokietijos kariuomenei traukiantis iš Jonavos, abu tiltai buvo susprogdinti. Iki šių dienų išlikę abiejų tiltų taurai.
Po Antrojo pasaulinio karo pradėti geležinkelio tilto atstatymo darbai. 1948 m. iš Vokietijos buvo atgabentas ir sumontuotas trofėjinis plieninis Rot-Vagnerio santvarų sistemos tiltas. 1983 m. šalia jo, ant tų pačių atramų, buvo pastatytas kitokios santvarinės sistemos tiltas, kuris yra naudojamas iki šiol.
Reikšminga šio svarbaus strateginio objekto istorinės raidos dalis yra Jonavos geležinkelio tilto fortifikacija. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos iš viso stovėjo penki gynybiniai statiniai. Pirmosios fortifikacinės priemonės šio tilto gynybai panaudotos maždaug XX a. pr. Tai – abipus upės cariniu laikotarpiu pastatytos dvi g/b keturių aukštų slėptuvės, vadinamos „blokhausais“, skirtos tilto ir jo prieigų gynybai nuo lengvųjų šaunamųjų ginklų ugnies.
1937 m. pagal inžinieriaus Juozo Vitkaus-Kazimieraičio (1901-1946) projektą buvo pastatytos trys aktyviosios gelžbetoninės slėptuvės, iš kurių iki šiol yra išlikusi tik pirmoji, įrašyta į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas 43871). Tokio tipo gynybos projektai buvo realizuoti tik prie dviejų Lietuvos geležinkelio tiltų – Jonavos per Nerį ir Lyduvėnų per Dubysą. Pirmoji slėptuvė turėjo ginti zoną virš tiltų, antroji – saugoti prieigą prie tiltų, trečioji slėptuvė iš abiejų pusių turėjo dengti antrą ir iš dalies pirmą slėptuves, apšaudant prieigas prie geležinkelio pylimo nuo Jonavos pusės. Tuo tarpu iki tol buvusius „blokhausus“ buvo nutarta per pusę sumažinti, susprogdinant viršutines, virš pylimų išsikišusias dalis, kad priešo artilerijai neatskleistų tiltų ir slėptuvių vietos.
Jonavos geležinkelio tilto gynyba yra laikoma bendros Lietuvos gynybos sistemos nuo galimų karinių veiksmų neatsiejama dalis. Trijų aktyviųjų slėptuvių projekto įgyvendinimas vertinamas kaip naujas fortifikacijos etapas ne tik Jonavos tiltų gynybos prasme, bet ir visos Lietuvos fortifikacijos pažangos plotmėje. Iki šio laikotarpio Lietuvoje nebuvo statyta panašaus tipo aktyviųjų slėptuvių, ypatingai turinčių tarpusavyje suderintų apšaudymo sektorių.
