Ekspertai teigia, kad netoli Neapolio (Pietų Italija) esantis Flegrėjaus laukų (Campi Flegrei) vulkanas tapo silpnesnis ir labiau linkęs į išsiveržimus, todėl išaugo jo išsiveržimo tikimybė.
Maždaug už 14,5 km į vakarus nuo Neapolio esantis vulkanas yra vienas iš nedaugelio aktyvių supervulkanų pasaulyje.
Flegrėjaus laukuose gyvena apie 360 000 žmonių, kuriems gali tekti evakuotis, jei, ekspertų nuomone, iškils tiesioginis išsiveržimo pavojus, nors mokslininkai teigia, kad nėra jokių garantijų, jog išsiveržimas įvyks artimiausiu metu.
Kai vulkanas galiausiai išsiverš, jo dydis greičiausiai bus panašus į Vezuvijaus išsiveržimą, kuris 79 m. po Kr. sunaikino Pompėjos ir Herkulanėjo miestus.
Tyrimą atliko Italijos nacionalinio geofizikos ir vulkanologijos mokslinių tyrimų instituto (INGV) ir Londono universitetinio koledžo (UCL) ekspertai.
Flegrėjaus laukuose gyvena apie 360 000 žmonių, kuriems gali tekti evakuotis.
Pagrindinis autorius UCL Žemės mokslų departamento profesorius Christopheris Kilburnas teigė, kad Flegrėjaus laukų vulkanas yra labiau linkęs į „plyšimą“, t. y. įtrūkimą arba lūžį uolienoje, kuri sudaro vulkano korpusą.
„Tai natūralus rezultatas, kai vulkanas išsitempia, nes po žeme didėja slėgis, – sakė profesorius Kilburnas. – Įvykus plyšiui, vulkaniniams skysčiams bus lengviau pasišalinti.“
Tai nereiškia, kad jie išbėgs – tik tai, kad tai padaryti bus lengviau nei anksčiau.
Įtrūkis gali atverti plyšį Žemės plutoje, nors tam, kad įvyktų išsiveržimas, magma vis dar turi veržtis į viršų tinkamoje vietoje.
Didelė, apie 13 km pločio Flegrėjaus laukų kaldera – dėl ankstesnio sprogimo atsiradęs baseino formos įdubimas – yra ties vakariniu Neapolio miesto pakraščiu.
Maždaug trečdalis kalderos yra iš dalies panardinta po Pocuolio įlanka, tačiau likusieji du trečdaliai yra sausumoje, kurioje gyvena daugiau kaip 360 000 žmonių.
Flegrėjaus laukai (arba „degantys laukai“) apibrėžiami kaip supervulkanas, nes gali sukelti aštuonių balų stiprumo išsiveržimą, galintį išmesti daugiau kaip 200 kubinių mylių medžiagos.
Šioje vietovėje gyvenantiems žmonėms grėstų pavojus, jei vulkanas išsiveržtų dar kartą ir išmestų piroklastines sroves – karštus ir greitai judančius dujų ir sukietėjusios lavos dalelių srautus.
Flegrėjaus laukų vulkanas paskutinį kartą išsiveržė, kai Anglijos soste sėdėjo Henrikas VIII. Tai įvyko po maždaug 3000 metų pertraukos.
Tačiau tyrėjai įspėja, kad didelės tokio tipo kalderos prieš išsiverždamos dažnai išgyvena kelis dešimtmečius trunkančius neramumus.
Flegrėjaus laukų vulkanas neramus nuo XX a. vidurio, o tai mokslininkams kelia daug nerimo.
Šeštajame, septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose jis patyrė keletą dvejų metų neramumų laikotarpių, kurie sukėlė nedidelius vietinius žemės drebėjimus ir grunto pakilimus dėl magmos judėjimo po paviršiumi.
Tačiau dabartinis Flegrėjaus laukų vulkano tempimo stipris – didžiausia įtampa, kurią medžiaga gali atlaikyti, kol įtempiama, – greičiausiai yra maždaug trečdaliu mažesnė nei 1984 m., teigė tyrėjai.
Be to, pastarąjį dešimtmetį žemė po Pocuoliu šliaužia aukštyn maždaug 4 cm per metus, nes dujos didina slėgį magmoje, todėl žemės paviršius išsipučia ir deformuojasi.
Naujajame tyrime, aiškinant žemės drebėjimų ir grunto pakilimo dėsningumus, naudotas UCL sukurtas vulkano trūkinėjimo modelis ir padaryta išvada, kad kai kurios vulkano dalys buvo ištemptos beveik iki lūžio ribos.
„Tai pirmas kartas, kai savo modelį, pagrįstą uolienų skilimo fizika, realiuoju laiku pritaikėme bet kuriam vulkanui, – sakė profesorius Kilburnas.
– Pirmą kartą šį modelį panaudojome 2017 m. ir nuo to laiko Flegrėjaus laukų vulkanas elgėsi taip, kaip ir prognozavome – vis daugiau mažų žemės drebėjimų rodė spaudimą iš apačios.
Dabar turėsime pakoreguoti savo procedūras, taikomas vertinant tikimybę, kad atsiveria nauji keliai magmai ar dujoms patekti į paviršių.“
Nerimą kelia tai, kad prieš galimą išsiveržimą gali būti palyginti silpni signalai, pavyzdžiui, mažesnis grunto kilimo greitis ir mažesnis žemės drebėjimų skaičius.
Taip buvo 1994 m. Papua Naujojoje Gvinėjoje esančios Rabaulo kalderos išsiveržimo atveju.
Nerimą kelia tai, kad prieš galimą išsiveržimą gali būti palyginti silpni signalai.
Prieš išsiveržimą įvyko nedideli žemės drebėjimai, kurių dažnis buvo dešimtadaliu mažesnis nei per krizę prieš dešimtmetį.
Profesorius Kilburnas teigė, kad valdžios institucijos yra gerai pasirengusios tam atvejui, jei kiltų ekstremali situacija, nors „nėra pagrindo manyti, kad jų prireiktų dabar“.
Tiesioginiai ženklai, kad vulkanas netrukus išsiverš, yra įtrūkimai žemėje ir išsiskiriantys tamsūs vulkaninių dujų srautai, nors Flegrėjaus laukuose šiuo metu to nėra.
„Vulkanas rodo požymius, kad pluta silpnėja, nes ji toliau plečiasi“, – sakė profesorius Kilburnas.
Tai padės aiškiau įvertinti būsimą vulkano elgesį.
Dabar komanda taikys šios vulkano trūkinėjimo modelį kitiems vulkanams, kurie po ilgo laiko vėl pabudo, kad padėtų „nustatyti patikimesnius kriterijus, pagal kuriuos būtų galima spręsti, ar išsiveržimas yra tikėtinas“.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Communications Earth & Environment“.
