Ar nebegalėtumėme važiuoti į Latviją?
„Vakar visiems pradėjau girtis, kaip jau čia važiuosiu į pirmą pokarantininę savo premjerą Liepojoje, o šiandien sužinau, kad Latvija ruošiasi įvažiuojantiems lietuviams įvesti privalomą karantiną. Va taip vat. Panašu, kad tuoj būsime uždaryti Tėvynėje kaip niekada iki šiol“, – praėjusią savaitę savo feisbuko paskyroje parašė režisierius Marius Ivaškevičius. Ar tai gali būti tiesa?
Lietuva, Latvija ir Estija, gegužės mėnesį vienos pirmųjų leidusios savo piliečiams laisvai keliauti trijų šalių ribose, sutarė tarpusavyje derinti ir su kelionėmis susijusius ribojimus. Vienas jų – reikalavimas 2 savaites izoliuotis grįžus iš labiausiai koronaviruso paveiktų šalių.
Sutarta ir dėl kartelės, kas yra laikoma paveikta šalimi. Iš pradžių joje turėjo būti 25 COVID-19 atvejai 100 tūkst. gyventojų per 14 d., vėliau riba pakeista iki 16. Valstybės, kuriose sergamumo rodiklis yra bent 16, automatiškai patenka į paveiktų šalių sąrašus.
Pirmadienio duomenimis, Lietuvos sergamumo rodiklis yra jau 13,7. Vos per parą jis šoktelėjo 0,7 punkto. Tuo metu Estijos rodiklis – 9,1, Latvijos – tik 2,4.
Mūsų šaliai naujus atvejus fiksuojant dešimtimis, turėtų įvykti kone stebuklas, kad per savaitę ar dvi Lietuva pati nepasiektų 16 COVID-19 atvejų 100 tūkst. žmonių kartelės. Kas bus tada?
Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga pirmadienį negalėjo garantuoti, kad Latvija ir Estija išliks mums atviros, bet vylėsi, kad burbulas visgi nesprogs.
Lietuvos sergamumo rodiklis yra jau 13,7. Vos per parą jis šoktelėjo 0,7 punkto. Tuo metu Estijos rodiklis – 9,1, Latvijos – tik 2,4.
„Viskas priklausys nuo kolegų latvių ir estų, – spaudos konferencijoje pripažino ministras. – Praėjusią savaitę, kiek mūsų kolegos epidemiologai bendravo, latviai išsakė nuomonę, kad jie neplanuoja lietuviams taikyti kažkokių poveikio priemonių. Bet turėkime galvoje, kad tuos sprendimus vis tiek priiminėja Vyriausybės. Jos vertins, kokia yra situacija, ir teoriškai visko gali atsitikti.“
Su Estija situacija – tokia pati. Jeigu bus nuspręsta vieningai reaguoti, tai tada taip pat elgsis ir Latvija, ir Estija. „Tikėkimės, kad jiems nereikės reaguoti“, – pridūrė A.Veryga.
Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys pirmadienį 15min teigė, kad yra reguliariai kalbamasi su latviais ir estais. Jo žiniomis, kol kas jie neplanuoja taikyti izoliacijos atvykstantiems lietuviams. „Tačiau galutinių sprendimų dar nėra“, – teigė G.Surplys.
Augantis Lietuvos sergamumo rodiklis praėjusią savaitę tik per plauką neužkirto kelio lietuviams vykti į Suomiją. Šalis paskelbė vienus griežčiausių sienų apribojimų Europoje – be apribojimų atvykti leidžia vos iš kelių valstybių, kuriose sergamumo rodiklis yra mažesnis nei 10 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Tądien, kai Suomijos valdžia priėmė sprendimus, Lietuvos rodiklis dar buvo šiek tiek didesnis nei 9, tad ji liko „žaliajame sąraše“. Dar kartą šį sąrašą Suomijos valdžia žada įvertinti maždaug po dviejų savaičių.
Sprendimus priiminėja Vyriausybės. Jos vertins, kokia yra situacija, ir teoriškai visko gali atsitikti, – sakė A.Veryga.
Paveiktų šalių sąrašo atsisakyti neketinama
Šiuo metu Europos Sąjungos šalyse mažesnis nei 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų sergamumo rodiklis yra vos septyniose šalyse be Lietuvos: Slovakijoje, Italijoje, Norvegijoje, Estijoje, Suomijoje, Vengrijoje ir Latvijoje. Reikia pažymėti, kad Italijoje situacija taip pat sparčiai prastėja – pirmadienį rodiklis jau buvo 14,5.
A.Veryga pirmadienį teigė, kad paveiktų šalių sąrašas ir toliau būtų skelbiamas, net jei Lietuva pati perkops 16-os atvejų ribą. Jis akcentavo, kad sąrašas svarbus ne tik dėl informacijos apie saviizoliacijos būtinybę, bet ir yra pagalba norintiems vykti į užsienį.
„Šalių sąrašas yra aktualus, nes kol kas yra tokių šalių, kur yra saugu vykti ir rodikliai yra maži. Matyt, yra prasmė apie tai aktyviai informuoti ir tam tikras lengvatas taikyti“, – spaudos konferencijoje sakė A.Veryga.
Ar Lietuvai pačiai peržengus kartelę lietuviams ir toliau reikėtų izoliuotis grįžus iš valstybių, kur sergamumo rodiklis yra 16 atvejų 100 tūkst. žmonių, ministras neatsakė.
A.Veryga visgi paragino keisti patį požiūrį į saviizoliaciją. „Žmonės galvoja, kad izoliacija yra kaip bausmė, paskirta už kokį nors negerą elgesį ar prasižengimus, – kalbėjo ministras. – Izoliacija nėra bausmė. Tai yra infekcijų kontrolės priemonė, kurios nesilaikant virusas plinta.“
