Pirmieji trys Kauno fortai buvo tipinės 1879 m. projekto realizacijos, skyrėsi tik dydžiu, o miesto pietvakariuose įrengtas IV fortas, nors ir buvo pastatytas pagal tą patį projektą, realizuotas kur kas kūrybiškiau. Būtent čia buvo tikimasi pagrindinės priešų atakos. Šis įtvirtinimas pralenkė savo laiką, o gausios jo modernizacijos pavertė jį vienu iš geriausių Rusijos fortifikacijos kūrinių.
Šis įtvirtinimas pralenkė savo laiką, o gausios jo modernizacijos pavertė jį vienu iš geriausių Rusijos fortifikacijos kūrinių.
IV forte, kaip tvirtina V.Orlovas, buvo įrengti pirmieji šiltieji vidaus tualetai ir pirmasis pramoninis liftas Kaune. Išbandytas ir naujas tam laikotarpiui nenutrūkstamas betonavimas.
IV fortas yra trikampio formos, visame perimetre apsuptas gynybinių griovių. Kareivinės padalintos į du savarankiškus sparnus. Kiekvienas sparnas sudarytas iš aštuonių vienodų kazematų (atspari gynybinio statinio patalpa, nepramušama artilerijos sviedinių ir bombų) įgulai ir penkių pagalbinių.
Fortas užima 7 hektarų teritoriją. Po žeme vingiuoja labirintai, tad pasiklysti jame nebūtų sudėtinga. Skubame kairiojo sparno kareivinių link. V.Orlovas baksteli ore pirštu, rodydamas į viršų: raudonų plytų sienų kepurė – pilkas betonas. Tai – įtvirtinimų modernizacija, kuri visai neatrodo moderniai.
Užeiname į vidų. Padvelkia šaltukas. Imi laukti, kol akys apsipras prie tamsos. Bet jos neapsipranta. Gelbsti žibintuvėliai. Po kojomis – balos, pliurzė, sviedinių skeveldros, plytos. Dalis įtvirtinimų – apsemta vandens, kurio lygis siekia 70 cm. Ant sienų – sovietų karių rusiški „tag'ai“ ar gatvės meno pėdsakai – grafičiai. Vienoje iš poternų (koridorių) galima aptikti ir pakabintą inkilą.
Anksčiau tarnavę kareiviams bei artilerijos pabūklams, šiandien IV forto mūrai – valkatų bei „puotauti“ pasislėpus mėgstančio jaunimo tvirtovė. Galima atrasti ne vieną „svetainę“: iš blokų ratu sustatytas „kėdes“ ir „stalą“. Visur – tušti saulėgrąžų, traškučių pakeliai bei gėrimų pakuotės.
Kaip tikina V.Orlovas, gyvastis šiame forte buvo jaučiama iki 1996 m. Nuo to laiko jis visiškai apleistas. Iš buvusių įtvirtinimų išnešta viskas, kas naudinga.
Įdomūs faktai apie IV fortą:
- Po žeme pasislėpusios forto sienos – tik iš pažiūros plonos. Jų plotis siekia net 3 metrus.
- Forto artilerija turėdavo „dengti“ 2,5 km ruožą.
Maisto gamybai reikalingi produktai buvo matuojami kibirais. Į vieną katilą jų tilpo 16.
- Viename kazemate gyveno po 16 karių, buvo įrengta po krosnį. Dviem šimtams artilerijos kareivių buvo įrengtos modernios tais laikais išvietės. Manoma, jog tai – pirmieji šiltieji vidaus tualetai Kaune.
- Visoje Kauno tvirtovėje, o ir IV forte, nebuvo naudojamas gelžbetonis. Tačiau sunaudota daug betono. Jis buvo gaminamas atviruose baseinuose, maišomas kastuvais. Lipama į jį būdavo tik basomis, nes batai – prabangos dalykas.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ekskursija IV forte - Sienos kareivinėse buvo dažomos melsva spalva. Dažė kalkėmis. Nuo pelėsio gelbėjo į „dažus“ dedamos mielės.
- Forto virtuvėje stovėjo krosnis su trimis katilais. Vienas buvo 200 litrų talpos, kiti du – po 100 litrų. Maisto gamybai reikalingi produktai buvo matuojami kibirais. Į vieną katilą jų tilpo 16. Krosnis buvo kūrenama malkomis. Įrengtas ir gartraukis. Vamzdis vingiavo iki pat verdančio katilo.
- Virtuvėje stovėjo ir duonos kepykla. Labiausiai vertinamas produktas buvo miltai, nes jie saugomi neribotą laiką. Negedo.
- Iškart po pastatymo fortas imtas modernizuoti. Kazematai sujungti požeminiais praėjimais. Išvystyta saugi požeminė komunikacija.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ekskursija IV forte - Pirmą kartą išbandytas nenutrūkstamas betonavimas. Šiuo būdu yra statomi tiltai.
- Apkasai buvo betonuojami, tačiau tai nepasiteisino. Labiau nei priešo sviedinių skeveldros, kareivius žudė po sprogimo apkasuose garso greičiu skriejantys nuo betono atsiskyrę akmenukai.
Labiau nei priešo sviedinių skeveldros, kareivius žudė po sprogimo apkasuose greičio garsu skriejantys nuo betono atsiskyrę akmenukai.
- IV forto artilerija, gavusi klaidingą informaciją, kad III fortas užimtas vokiečių, jį apšaudė, taip priversdami forto įgulos likučius palikti fortą.
- 1893 m. pastatyti du betoniniai keturių aukštų kazematai, skirti pulkininko Lichačiovo keltuvais kelti prieššturmines patrankas. Keltuvo užsakymo kaina siekė 9500 rublių. Šis unikalus mechanizmas leisdavo pakelti prieššturmines patrankas į šaudymo poziciją, o tai anksčiau buvo daroma tiesiog stumiant patrankas rankomis. Gremėzdiško, tačiau ekonomiško bei unikalaus Rusijoje aparato variklis – dviejų vyrų jėga, sudėtinga mechaninė grandinių bei ratų sistema.
- Forto apšaudymo metu platforma buvo nuleidžiama ir įstumiama į kazematą, pats kazematas buvo uždaromas šarvuotais vartais. Tai – pirmasis pramonins liftas Kaune.
- Per trejus metus keltuvo mechanizmas buvo išbandomas kasdien su ant jo sumontuotu pabūklu. Bandymų metu nebuvo pastebėta jokių techninių įrengimo problemų. 1897 m. už tai Lichačiovas gavo 1500 rublių premiją. Įrenginys buvo rekomenduojamas gaminti masiškai, įvertinant jo kainą 5000 rublių. Tačiau dėl finansinių priežasčių to nebuvo imtasi.
- Norėdama įsitikinti modernaus keltuvo unikalumu, Rusijos valdžia į Kauną atsiuntė fotografą, kuris padarė keletą mechanizmo nuotraukų. Tai buvo vienintelės Kauno tvirtovės veikimo metu darytos nuotraukos. Ją fotografuoti iki tol buvo draudžiama. V.Orlovo teigimu, netrukus šių 30x40 cm dydžio keltuvo atvaizdų kopijos turėtų atkeliauti į Kauną.
- Įrengtasis mechanizmas egzistavo iki pat II pasaulinio karo, kai vokiečių okupacijos metais buvo demontuotas metalo laužui. Iš jo, matyt, buvo pagaminti tankai. Iš tankų – ketiniai radiatoriai. Tad galbūt jūsų namuose – unikalaus to meto įrenginio dalelės.
- Antrojo pasaulinio karo metu fortas suvaidino liūdną vaidmenį, pavadintą „Inteligentų akcija“. 1941 m. jame buvo masiškai šaudomi žydai. Tai liudija kulkų žymės kazematų fasaduose. Iš Kauno geto sušaudymui buvo atgabenta apie 2000 žydų inteligentijos. Visi tie, kurie turėjo aukštąjį išsilavinimą ir galėjo įžiebti pasipriešinimą. Tiksli jų palaidojimo vieta žinoma: išlikę dokumentai, brėžiniai.
- Keli 1977 m. filmo „В зоне особого внимания“ („Ypatingo dėmesio zonoje“ – liet.) epizodai buvo nufilmuoti IV forte.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ekskursija IV forte - Šiuo metu IV forte aptinkami šikšnosparniai, atliekamas jų nuolatinis monitoringas.
- 1996 m. dešiniojo sparno kareivinėse metus bandyta plėtoti pievagrybių auginimo verslą. Tačiau sąlygos jiems augti nebuvo tokios geros, kaip tikėtasi.
- Sovietų valdžios metais fortą kaip sandėlį ir šaudyklą naudojo 108-asis aviadesantinis pulkas. Sovietmečiu tai buvo karinė teritorija.
- Šiandien tai – Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Formalus forto savininkas – Turto bankas. Tai – apleistas valstybės turtas. Kurį laiką forte buvo vykdomos netoli įsikūrusių jėgerių pratybos.
- Prieš keletą metų forto teritorija buvo tvarkoma. Iškirsta daug medžių. Tam skirta net 140 tūkst. Lt.
