Staiga išpopuliarėjančios vietos dažnai tampa dideliu galvos skausmu aplinkiniams. Štai Šilėnuose, kur šį pavasarį atidarytas naujasis pažintinis takas, jau sunku išsitekti vietos gyventojams – kaip 15min praėjusį mėnesį pasakojo Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė, jie nebegali vaikų išleisti vienų į lauką, nes aplink nuolat važiuoja automobiliai, išvažinėti jų keliai ir takeliai, išmindžiotos pievos ir laukai. Buvo prašyta nebevažiuoti ir į daug lankytojų sulaukiantį gražųjį Grabijolų kaimą.
Naujausia „asmenukių“ auka – aguonų laukas šalia Trakų Angelų kalvos. Įsijungus feisbuką gali atrodyti, kad ten jau lankėsi bent pusė Vilniaus – keliautojų grupėse apstu fotosesijų nuotraukų.
Keliautojai mėgaujasi žiūrėdami į ryškų lauką, tačiau žemės savininkai šiurpsta matydami tokį lankytojų skaičių.
„Žmonės, turėkite sąžinės, mūsų šeimai iš to derliaus reikės gyventi, o Jūs jį naikinate“, – feisbuke į žmones kreipėsi Tatiana Vainovskaja.
T.Vainovskajos šeima šiame lauke augina žieminius kvietrugius, o šį pavasarį jame kaip niekad gausiai suliepsnojusios aguonos patraukė visų dėmesį.
Lauką feisbuke reklamavo net ir Trakų rajono savivaldybė, pasidalijusi gražiomis nuotraukomis su prierašu, kad „savaitgalis – gera proga aplankyti ir Trakus, ir jų apylinkes“. Informacijos, kad tai privati teritorija, nebuvo.
15min rodydama nuotraukas su padaryta žala, T.Vainovskaja sakė, kad jai skaudu matyti, kaip žmonės dėl noro įamžinti aguonų grožį trypia svetimą duoną ir darbą.
Ji pasakojo, kad mėgino riboti kadrus medžiojančių žmonių skaičių, tačiau pastangos nuėjo perniek.
Rodydama žmonių pridarytos žalos nuotraukas ji baisėjosi, kad ir toliau tęsiasi fotosesijos. „Eina žmonės į laukus, ir jų niekas nestabdo – nei STOP lentelės, nei „Privati valda“ lentelės. Tai baisu, tikrai“, – skundėsi T.Vainovskaja.
Sudrausminti žmones stengiamasi ir feisbuke. Komentaruose po fotosesijų nuotraukomis dalis žmonių smerkia brovimąsi į svetimą valdą ir daromą žalą: „Elgiasi viens prie vieno kaip šernai. Jie taip pat laukus išknisa“, „Nei sąžinės, nei pagarbos, kaip laukiniai“, „Būtų mano žemė, su druskiniu visus vaikyčiau“.
