Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Jakutijoje mokslininkai ieškojo ežero pabaisos, jau vadinamos Lochneso giminaite

Rusijos geografų draugijos mokslininkai neseniai pasinėrė į vieną šalčiausių pasaulio ežerų – Labynkyr ežerą, esantį Jakutojoje. Šio paslaptingo ežero dugne jie ieškojo neįprastai didelio gyvūno griaučių. Manoma, jog šie griaučiai galėjo priklausyti antrajai Lochneso pabaisai, kuri, manoma, gyveno čia. Labynkyr ežeras nuo senų senovės vietinių apipintas legendomis apie jame gyvenančią pabaisą ir jos saugomus turtus, skelbia Turist.rbc.ru.
Paslaptingas Labynkyro ežeras - antrosios Lochneso pabaisos namai
Paslaptingas Labynkyro ežeras - antrosios Lochneso pabaisos namai / Wikimedia.org

Labynkyr ežeras patenka į Šiaurės Rusijos teritoriją, jis plyti šalčio karalystėje, kur oro temperatūra naktimis kartais nukrenta žemiau minus 60 laipsnių pagal Celsijų. Be kita ko, šis ežeras pasaulyje dar žinomas ir Antrojo Lochneso pavadinimu, mat per amžius vietiniai gyventojai ir tyrinėtojai pastebėdavo jame mokslui nežinomą milžinišką gyvį, primenantį didžiulį žuvies ir kažkokio gyvūno hibridą.

Wikimedia.org/Paslaptingas Labynkyro ežeras  antrosios Lochneso pabaisos namai
RT.ru nuotr. /Paslaptingas Labynkyro ežeras – antrosios Lochneso pabaisos namai

Povandeninės ekspedicijos į Labynkyr dugną dalyviai turėjo nufotografuoti ežero dugną, kad galėtų jo reljefą vėliau pavaizduoti žemėlapyje (iki šiol šis ežeras mažai tyrinėtas). Be to, mokslininkai turėjo pargabenti į krantą šio ežero vandens, floros bei faunos pavyzdžių.

Wikimedia.org/Paslaptingas Labynkyro ežeras  antrosios Lochneso pabaisos namai
RT.ru nuotr. /Paslaptingas Labynkyro ežeras – antrosios Lochneso pabaisos namai

Skelbiama, jog iki šiol niekas nebuvo panėręs į Labynkyr ežerą ir jo taip nuodugniai netyrinėjo. Rusų žiniasklaida skelbia, jog šių tyrinėtojų ekspedicija gali būti įtraukta į Gineso rekordų knygą.

Wikimedia.org/Paslaptingas Labynkyro ežeras  antrosios Lochneso pabaisos namai
Wikimedia.org nuotr. /Paslaptingas Labynkyro ežeras – antrosios Lochneso pabaisos namai

Slinkdami ežero dugnu mokslininkai tyrinėjo jį specialiu telezondu. Būtent jo dėka jie aptiko minėto didžiulio mokslui nežinomo gyvūno griaučius. Filmuota vaizdo medžiaga bei augalijos mėginiai bus pristatyti tolimesniems tyrimams į Maskvą. Tuo metu mokslininkai ir toliau tyrinėja ežero dugną.

Wikimedia.org/Paslaptingas Labynkyro ežeras  antrosios Lochneso pabaisos namai
Wikimedia.org nur. /Paslaptingas Labynkyro ežeras – antrosios Lochneso pabaisos namai

Labynkyr ežeras žinomas savo gamtinėmis ir geografinėmis anomalijomis (vandens telkinio gylys siekia 80 m): jame, tikima, gyveno ir gali iki šiol gyventi nežinomas gyvūnas, vietos gyventojų pramintas antrąja Lochneso pabaisa. Vienas rusų tyrėjęs, Viktoras Tverdochlebovas, ne kartą sovietmečiu tyrinėjęs šias teritorijas, savo užrašuose taip pat ne kartą mini ežere gyvenantį nežinomą didžiulį gyvį, panašų į milžinišką žuvį. Jis tikino pats keletą kartų matęs šią pabaisą ežero vandenyse.

„Ji judėjo lanku: iš pradžių palei ežerą, paskui plaukė mūsų link. Stebėdamas jos judėjimą ir artėjimą prie mūsų, pasijutau keistai sustingęs, viskas viduje atšalo, jaudulys tiesiog panardino mane. Ežero paviršiuje karts nuo karto pasirodydavo tamsiai pilkas apvalus gyvūno kūnas. Jame aiškiai galėjai išskirti dvi baltas dėmes, kurios tikriausiai turėjo būti akys, o iš kūno styrojo kažkas panašaus į pagalį... Galbūt tai galėjo būti jo pelekas? Mes matėme tik nedidelę gyvūno dalį, po vandeniu galėjai nuspėti jo milžinišką kūną. Prieš mus buvo neabejotinai plėšrūnas, tikriausiai vienas stipriausių ir galingiausių pasaulio plėšrūnų“, – rašė tyrėjas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos