1955 metais pradėta statyti Kauno hidroelektrinė. Kauno marios suformuotos 1959–1960 m. užtvenkus Nemuną. Upės vanduo per 9 mėnesius pakilo 19,5 metro, marių užlietoje teritorijoje iškeldintos 45 gyvenvietės. Marios užliejo 0,1 proc. Lietuvos ploto (63,5 kv/km), apie 20 kaimų. Ruošiant būsimųjų marių dugną buvo iškirsti slėnyje augę miškai, sodai, žemėmis užversti sodybų šuliniai, iškeltos kaimų kapinaitės.
Nors daug kas nugrimzdo, istorinė atmintis dar gyva žmonių prisiminimuose. Svarbią Kauno marių regioninio parko kultūros vertybių dalį užima nematerialaus paveldo apraiškos – etnografiniai duomenys apie senojo Nemuno slėnio kaimų gyvenimą, buvusias kultūros paveldo vertybes, „dugniečių“ prisiminimai.
Nors daug kas nugrimzdo, istorinė atmintis dar gyva žmonių prisiminimuose.
Kauno marių pakrantėje pagal architekto Tomo Žutauto parengtą projektą įrengiama lauko kompozicija pasakos apie užlietus kaimus.
Čia bus informaciniai stendai ir stulpai su senomis fotografijomis, buvusio ir esamo kraštovaizdžio nuotraukos. Juose lankytojai galės pasiskaityti apie plaukimą Nemunu ir sielių plukdymą, kaimuose gyvenusius „dugniečius“, jų tradicijas, amatus, apie unikalias gamtos vertybes – rėvas, paukščių salas ir kt.
Stenduose bus nurodyti QR kodai, kuriuos atidarę galėsite išgirsti dainas, pasakojimus, legendas.
Darbai vyksta pagal projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (I)“. Projekto vykdytojas – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, projekto partneris – Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija. Statybos darbus atlieka UAB „Babėnų transportas“.
