Platūs paplūdimiai, birus baltas smėlis ir šeimos draugiška aplinka – šiais epitetais poilsiautojai dažniausiai apibūdina Šventąją. Kokie dar atsiminimai iš atostogų Šventojoje nugula į nuotraukų albumus? 15min kviečia pažinti Šventąją iš arčiau.
Siūbuojantis tiltas
Per Šventosios upę, įtekančią į Baltiją, vedantis siūbuojantis tiltas kartais vadinamas šio kurorto simboliu. Dažniau vadinamas Beždžionių tiltu. Tačiau, kas ir kada sugalvojo šį vardą – jau nežinia.
Tiltas pastatytas 1973-iaisiais. Pabuvojus Šventojoje ir neaplankius šio tilto tarsi kažko netenki. Tiltas sujungia du krantus. Beje, paplūdimys prie upės ne ką mažiau populiarus nei greta esantis pajūris. Vaikai mielai turškiasi upėje, mėgaujasi vandens pramogomis.
Saulėlydis buvusio tilto kontūre
Senojo Šventosios tilto į jūrą likučiai tapę išskirtiniu šio kurorto panoramos potepiu. Tiltas į jūrą buvo statomas dar praėjusiame amžiuje kaip pietinis molas ir driekėsi apie 780 metrų. Tilto polių siluetas primena Šventojoje buvus jūrų uostą. Įdomu tai, kad dabartinis Palangos tiltas yra 470 metrų.
Taigi – trumpesnis nei kadaise turėjo Šventoji. Galbūt kada nors Šventosios molai bus atstatyti ir į kurortą vėl plauks jachtos, keleiviniai laivai. Tačiau kol kas galima išsaugoti akimirkas su istoriniu vaizu.
Romantiškos saulėlydžio nuotraukos su tilto likučiais išduoda – vasarota Šventojoje prie jūros.
Pasimatymas su trimis sesėmis
Vasarotojus pajūryje pasitinka ir atnaujinta Zuzanos Pranaitytės skulptūra „Žvejo dukros“. 4 metrų aukščio skulptūrinė kompozicija buvo pastatyta 1982-aisiais ties Šventosios uosto vartais.
Skulptūra vaizduoja tris ilgaplaukes merginas, žvelgiančias į jūrą, ar jau grįžta į krantą jų žvejys tėvas. Įdomu tai, kad per beveik keturis dešimtmečius smėlis gerokai užpustė kopas aplink skulptūrą ir dabar trys sesės nuo jūros matomos sunkiau.
Muziejus po atviru dangumi
Ant kopos netoli sveikatos centro „Energetikas“, Jonpaparčio gatvės gale atsiveria muziejus po atviru dangumi – Žemaičių alka.
Prieš dvidešimt metų buvo atstatyta pagoniška šventvietė su paleostronomine observatorija. Alką puošia tautodailininkų išdrožinėti mediniai stulpai, kiekvienas jų simbolizuoja baltų mitologijos dievus ir deives: Perkūną, Aušrinę, Žemyną, Austėją, Ondenį, Patrimpą, Patulą, Velnią, Ledą, Saulę bei Mėnulį. Žemaičių alkos skulptūra atkartoja archeologinių kasinėjimų metu rastą kelių tūkstančių metų senumo 2 metrų aukščio medinį stulpą su pelėdos bruožų deivės kauke.
Įdomu tai, kad saulei leidžiantis mediniai stulpai padeda apskaičiuoti kalendorines šventes: Užgavėnes, Rasas, Kalėdas ir kt.
Teigiama, kad šioje vietoje yra stovėjusi Elijos gyvenvietės medinė bažnyčia.
Šventosios miestelis
Vasarą Šventoji gyventojų skaičiumi praturtėja kelis kartus: sužiba naujomis spalvomis, tylą užgožia atostogautojų klegesys, po gatves pasklinda skanėstų kvapai iš kavinių terasų.
Šventoji garsėja pėsčiųjų promenada Kopų gatvėje, vedančia iki pat siūbuojančio tilto. Kopų gatvė gausi kavinėmis, parduotuvėlėmis. Į kitą pusę, galbūt daugeliui mažiau pažįstamą veda Jūros gatvė su erdvia aikštele dviratininkams, mažiesiems su paspirtukais ar dviratukais. Įsitaisius ant pušyne įrengtų suolelių galima pasigrožėti modernios architektūros Šventosios bažnyčia.
Traukos centro tapusi ir praėjusiais metais rekonstruota kurorto centrinė aikštė. Modernumą ir baltišką paveldą sujungusi aikštė šią vasarą vakarais poilsiautojus kviečia į filmų seansus.
Pėsčiomis gali pasiekti ir Šventosios švyturį. Navigacinis įrenginys statytas 1957-aisiais, 2000-aisiais rekonstruotas. Bokšto aukštis siekia 39 metrus.
