Šiemet flotilėje bus pristatyti net trys Lietuvos medinio burinio laivyno naujokai: turginė burvaltė, venterinė valtis „Skautas“ ir Tradicinių ir istorinių laivų asociacijos vikingų knaro tipo prekybinė pakrančių burvaltė. Ji yra pastatyta pagal IX–XII a. vikingų laivo pavyzdį. Pasinaudojus kolegų iš Vikingų laivų muziejaus Roskildėje patarimais ir suteiktais brėžiniais, žinomas laivadirbys Simas Knapkis pastatė lietuvišką repliką. Statybai naudota ąžuolo ir pušies mediena. Laivas – 14 m. ilgio, jo plotis – 3 m,. grimzlė iki 1 m, burių plotas – 45 kv.m, burvaltė vidutiniškai gali plaukti 4–5 mazgų greičiu.
Turginė burvaltė – tai jau trečias Lauryno Juodeškos laivas flotilėje. Turgine, dar kitaip vadinama daržovine, burvalte buvo gabenamos į turgų daržovės. Dažnai prekyba vydavo tiesiai iš laivo. Turginė valtis savo konstrukcija ir dydžiu labai panaši į kurėnus.
Šiemet ir Baltijos jūrų skautai parade dalyvaus jau su savo laivu–venterine valtimi „Skautas“, o anksčiau jie dirbdavo tik kitų laivų įgulose. Skautams venterinę valtį surentė šilutiškis Rokas Radzvilavičius.
Visų trijų naujųjų burlaivių edukacinėse krikštynose šventės svečiai galės dalyvauti liepos 27 dieną (šeštadienį) Buriuotojų krantinėje, šalia „Žvejo“ paminklo. Laivus čia krikštys folkloro grupė „Žvejytės“. Šis kolektyvas iš Drevernos atlieka ir Mažosios Lietuvos regiono muzikinį floklorą šišioniškių tarme.
– Didžiuojamės, kad kasmet medinis burinis laivynas vis auga, laivai tarsi svečiai iš praeities, praskleisdami atminties klodus, kirsdami simbolinę ribą – pakeltą Pilies tiltą – sveikina miestą su Jūros švente, o susibūrusi buriavimo entuziastų grupė, Tradicinių ir istorinių laivų asociacija, kuri neleidžia istorijai numirti – sako Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Be naujų laivų parade dalyvaus kurėnai „Kuršis“, „Germanika“, „SÜD.1“, vytinės „Jūratė“, „Vytautas Didysis“, sielininkų valtis „Vytis“, venterinės valtys „Rusnietė“, „Juoda meška“, Kintų ungurinė valtis „Ylė“, vikinginio tipo laivas „Biesos“, burvaltė „Kėdainietis“, istorinė jachta-Šiaurės šalių folkbotas „Ellida“, reisinė „Dreverna“.
– Laivams šiemet skiriamas ypatingas dėmesys, kaip ir anuomet, 1934-aisiais metais, – sako Jūros šventės atidarymo režisierė Rūta Bunikytė. – Pirmosios surengtos Jūros šventės programoje – medinių burvalčių varžybos-kurėnų regata nuo Kurhauzo iki Kopgalio, buvo vienas pagrindinių masinės šventės akcentų. Keturiasdešimt burvalčių iš skirtingų Kuršių marių gyvenviečių varžėsi mariose, o nuo garlaivio „Vilnius“ denio regatą stebėjo prezidentas Antanas Smetona su palyda. Tuometinės Jūros dienos renginių aprašymuose žvejų regata išskirta kaip vienas pagrindinių marinistinės šventės akcentų.
Laivus Klaipėdoje pasitiks Tautinių instrumentų orkestro „Trimitatis“ ir folkloro grupės „Vakarinė“ atliekamos liaudies dainos bei instrumentiniai kūriniai. Skambės tiek Pamario krašto, tiek ir kitų Lietuvos regionų liaudies dainos bei kompozitorių sukurtos kompozicijas. Krantinėje prie „Žvejo“ paminklo vyks naktišokiai, šeštadienį, liepos 27 d., pažinimo erdvėje „Sustok, juodas laiveli“ laukia popietė ir viktorina „Pasiutusiai įdomi medinio Kuršių marių laivyno istorija“ su žurnalistu, kraštotyrininku Denisu Nikitenka, o sutemus – naktinis tradicinių istorinių „Dangės flotilės“ laivų paradas tarp Biržos ir Pilies tiltų.
Dangės flotilė paliks Klaipėdą tylų sekmadienio rytą – 9 val. bus pakeltas Pilies tiltas.