Juodkalnijoje yra viskas, ko reikia geram poilsiui įvairių poreikių žmonėms: smaragdinė Adrijos jūra su puikiais paplūdimiais, dideliu viešbučių ir apartamentų pasirinkimu ir skaniu maistu lepiam poilsiui, prabangus Porto Montenegro jachtų uostas, nuostabūs kalnų, miškų, upių ir ežerų kraštovaizdžiai gamtos, nuotykių ir ekoturizmo mėgėjams, istoriniai miestai, žavintys archajiška ir skirtingas kultūras reprezentuojančia architektūra, šimtai vienuolynų, bažnyčių ir cerkvių, saugančių krikščionims svarbias ir stebuklingas relikvijas.
Vienas minusas – Juodkalnija yra aktyvioje seisminėje zonoje ir žemė čia neretai dreba. Tiesa, stiprūs žemės drebėjimai pasitaiko retai, ne dažniau kaip kartą per 100 metų. Paskutinis stiprus žemės drebėjimas buvo 1979 m. ir sugriovė daugelio pakrantės miestų senamiesčius. Tad dabar juodkalniečiai ramūs, kad kito stipraus žemės drebėjimo jie nesulauks.
Kelios klimato juostos
Nors šalis nedidelė, tačiau jūra ir kalnai Juodkalnijoje suformuoja net kelias klimato juostas.
Pajūriui būdingas Viduržemio jūros klimatas. Saulė šviečia vidutiniškai 240 dienų per metus, maudytis jūroje galima 180 dienų per metus. Vasarą oro temperatūra čia perkopia 30 laipsnių šilumos, vandens siekia apie 27 laipsnius šilumos.
Centrinėje šalies dalyje plytinčiose lygumose vasarą oro temperatūra gali pakilti ir per 40 laipsnių. Čia auga vynuogynai ir alyvmedžiai, dovanojantys puikius Juodkalniją garsinančius produktus: vyną ir alyvuogių aliejų.
Šiaurinėje šalies dalyje – Dinarų kalnuose – tris žiemos mėnesius laikosi sniegas ir veikia slidinėjimo kurortai. Vasaros sezono metu kalnų regionas traukia kalnų žygių, aktyvių pramogų (plaukimų plaustais, kanojomis) ir ekoturizmo mėgėjus. Dėl kalnų Juodkalnijoje ir šiltuoju metų laiku iškrinta nemažai kritulių.
Vasaros turizmo sezonas Juodkalnijoje prasideda gegužę ir baigiasi spalį. Karščiausi ir sausiausi mėnesiai – liepa, rugpjūtis. Tada būna ir daugiausiai turistų.
Gyvena iš turizmo
Turizmas iki COVID-19 pandemijos buvo daugiausiai pajamų Juodkalnijai atnešanti sritis.
Šiuo metu šalyje gyvena kiek daugiau nei 600 tūkst. gyventojų, o turistų atvyksta daugiau kaip 2 milijonai.
Kadangi Juodkanija yra strategiškai labai gerai pasiekiamoje vietoje, turistai čia atvyksta tiek sausumos, tiek oro, tiek vandens transportu.
Kotoro uoste kruiziniai laivai kiekvieną dieną išlaipina tūkstančius svečių iš viso pasaulio. Keliaujantieji jachtomis vertina puikią Porto Montenegro infrastruktūrą. Keltas, jungiantis Italijos miestą Barį su Juodakalnijos uostu Baru, atplukdo atostogas čia dėl palankesnių kainų besirenkančius italus.
Tiesioginis greitasis traukinys jungia Juodkalnijos sostinę Podgoricą su Serbijos sostine Belgradu, kiti kaimynai – albanai – dažniausiai renkasi keliones po Juodkalniją automobiliu.
Lėktuvai leidžiasi dviejuose Juodkalnijos oro uostuose: Podgoricoje ir Tivate. Tiesioginis skrydis iš Vilniaus į vieną iš pajūrio miestų Tivatą trunka vos 2,5 val. Poilsines keliones į Juodkalniją iš Lietuvos siūlo keli organizatoriai.
Už tvoros pasislėpusi Budva
293 kilometrus Adrijos jūros pakrantės turinčioje Juodkalnijoje kurortiniai miestai beveik susijungia tarpusavyje.
Populiariausias Juodkalnijos pajūrio kurortas yra Budva. Jūros pakrantės juosta čia nutįsusi net 21 km ir joje yra net 17 paplūdimių. Tiesa, paplūdimiai Juodkalnijoje yra labai įvairūs – nuo plačių smėlio ruožų iki labai akmenuotų, kuriuose būtina speciali avalynė. Tad renkantis poilsinę kelionę verta pasidomėti, kokie paplūdimiai arčiausiai viešbučio.
Visgi didžiausias Budvos žavesys – ne tiek jūros pakrantė, kiek istorinis senamiestis, kažkam panašus į Dubrovniką, kažkam į Graikijos, Italijos senuosius miestus.
Budva – viena seniausių gyvenviečių Adrijos jūros pakrantėje. Jos istorija skaičiuoja 2 500 metų.
Kadaise Budvos senamiestis buvo saloje, tačiau po žemės drebėjimų ji susijungė su žemynine dalimi ir dabar yra pusiasalis.
Mažytį ir labai jaukų senamiestį juosia gynybinė siena, tad jis tarsi pasislėpęs ir atsiveria tik praėjus pro vartus, kurių yra net šešeri. Siaurose, akmeninėse Budvos senamiesčio gatvelėse nėra jokio transporto, tad turistai atsipalaidavę pėsčiomis gali tyrinėti čia įsikūrusias parduotuvėles, mėgautis maistu restoranuose, kavinėse, paragauti tradicinio pyrago su mėsa kepyklėlėse, linksmintis naktiniuose klubuose.
Senamiestyje daug mažų skverų ir didesnių aikščių, kuriose vasarą vyksta daug įvairių kultūrinių renginių, koncertų.
Viduramžiškame Budvos senamiestyje galima pajusti ir pastebėti įvairių svetimtaučių (Senovės Graikijos, Romos imperijos, slavų, Venecijos kunigaikštystės, Osmanų imperijos) palikimo ženklus.
Norintiesiems geriau susipažinti su itin sudėtinga šalies istorija rekomenduojama apsilankyti Budvos senamiesčio širdyje esančioje tvirtovėje įkurtame Archeologijos muziejuje. Čia pat, šalia jo, yra ir trys dėmesio vertos bažnyčios.
Bus tęsinys.
