Šiais metais nendrinių skulptūrų kūrybinėje stovykloje kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Šiame projekte dalyvavo patirties jau turintis menininkas iš Latvijos Zigmunds Vilnis, menininkas iš Birštono Martynas Gaubas, autorius iš Šilutės Andrius Sirtautas, autorius Kazys Venclovas kūręs pačiame pirmajame nendrinių skulptūrų simpoziume. Pirmąkart dalyvavo menininkė iš Vilniaus Viktorija Bitinaitė Stankevičienė.
Kiekvienas skulptūrų ekspozicijos meno kūrinys turi savo reikšmę ir prasmę, kuria dalinasi patys jų kūrėjai:
Autorius Andrius Sirtautas – „Mirusios kopos“
„Paradoksalu, į mirusias kopas žvelgiu kaip į gyvas. Po smėliu slepiasi kaimai ir senosios kapinaitės. Jos vėjo talžomos juda nuo vieno vandens prie kito. Skulptūros užpildymas yra ažūriškas ir vertikalus, simbolizuojantis kopų supustymo bangeles“, – sakė autorius.
Autorius Martynas Gaubas – „Neprarastas ryšys“
„Vykstant šių dienų urbanizacijai, industrializacijai bei socializacijai galima teigti, kad atstumas tarp žmogaus ir gamtos vis didėja. Tačiau neįsivaizduosime šiuolaikinio interjero be augalo ar naminio gyvūno. Sutinku, kad tai įgauna šiek tiek kitokias formas, bet tikiu, kad ir toliau žmogus sieks būti arčiau gamtos. Nes tik turėdamas santykį su gamta, žmogus gali būti laimingas, harmoningas ir mylintis“, – teigė jis.
Skulptūroje pavaizduota dekoratyvus žmogaus siluetas atvira širdim. Lyg kamienas jungiantis vandenį bei orą, žuvis bei paukščius sukurdamas ramybės, bei harmonijos pojūtį.
Autorius Kazys Venclovas – „Mėnesiena“
Skulptūra sukurta panaudojant konstrukcijos ažūriškumą bei plastinius elementus būdingus Kuršių nerijos krašto vėtrungėms, sukuriant stilizuotą iki ženkliškumo žuvies įvaizdį, kuri perteikia marių nuotaiką, ramią mėnesienos naktį.
Autorė Viktorija Bitinaitė Stankevičienė – „Krikštas“
Ši skulptūra skirta pagerbti, atkurti labai archajišką pamario krašto tradiciją – „krikštų“ statymą. Medinis antkapinis paminklas krikštas buvo statomas kojūgalyje, o jo kotas siekdavo kapo duobės dugną. Jo medieną ir formą lėmė mirusiojo lytis ir amžius. Atvykusi į Juodkrantę radau nuostabų paskutinei kuršei, kuršinininkei Annai Pietsch statytą krikštą. Apsidžiaugiau, kad jis sukurtas būtent mano pamėgtas varlės – rupūžės silueto su karūna – lelija arba tulpe vietoje galvos. Manoma, kad siela prieš iškeliaudama pasiilsi nutūpusi ant krikšto ir tada kyla aukštyn į dangų.
Autorius Zigmunds Vilnis (Latvija) – „Pilkasis garnys “
Pilkieji garniai būdami XVIII a. Juodkrantės gyvenvietės įprastos kasdienybės dalimi, palaipsniui pralaimėjo kovą Didiesiems kormoranams, užleisdami jiems savo lizdus ir pasitraukdami į pakraščius.
Visą vasarą, iki rugsėjo 22 d. Gintaro įlanką, Juodkrantėje puoš šios penkios Lietuvos ir Latvijos menininkų sukurtos nendrinės skulptūros, kurios per rudens lygiadienį, Baltų vienybės dieną, bus paaukotos. Sudeginant kūrinius pagerbiamos saulės palydos ir protėvių atminimas. Rudens lygiadienio šventės metu skulptūros virsta liepsnojančiais meno kūriniais.
Kasmet pavasarį Gintaro įlankoje, Juodkrantėje darbuojasi menininkų būrys. Gintaro įlankoje jie palieka po įspūdingą nendrinę skulptūrą, o iš jų suformuota unikali nendrinių skulptūrų ekspozicija ant vandens – džiugina praeivių akis.
Per daugiau nei dešimtį metų, šis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais, jau įsitvirtino bei tapo tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia aplinka. Kasmet „gimstančios“ naujos nendrinės skulptūros Gintaro įlankoje, Juodkrantėje, bei kulminacinis renginys pritraukia vis daugiau svečių.
