Liepos 3 d. prasidėjęs renginys tęsėsi net iki liepos 6 d. vakaro, kuomet visi dalyviai ir juodkrantiškiai susirinko ant marių kranto vieningai giedoti Tautišką giesmę drauge su viso pasaulio lietuviais. Jau nuo penktadienio vakaro šventę pradėjo visų pamėgtas ir lauktas „Le artist“ gatvės cirko ir teatro artistas Viačeslavas Mickevičius, Marių scenoje savo akustinį koncertą su pianistu Arnoldu Jankūnu dovanojo Steponas Januška, o Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje rinkosi visi, susidomėję Juodkrantės kurorto – XIX-XX a. poilsio kultūros fenomenu. Paskaitą skaitė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, kurios išleista monografija apie Juodkrantės kurorto aukso amžių tapo įkvėpimu ir šiai nuostabiai šventei.
Nuo šeštadienio ryto gamta dovanojo saulę, gaivą ir rytinių Tai Či, Nia šokių praktikos, Zumbos mankštų, irklenčių pamokų mariose drauge su instruktoriumi pramogas. Šiemet ypatingą dėmesį šventės organizatoriai skyrė Raganų kalnui, kuris yra turbūt populiariausia lankytina vieta Juodkrantėje. Kalno viršuje į būgnų ratą kvietė Jotvilas Švirinas, rašymo terapijos subtilybėmis ir savęs pažinimu dalinosi Rolanda Lu.
Po šios terapijos į garso meditaciją Tibeto skambančiais dubenimis rinkosi ne tik suaugę šventės dalyviai, bet ir mažieji, kurie po atsipalaidavimo leidosi Kuršių marių link. Ten jų laukė į svečius atvykęs „Taško teatras“ ir jų muzikinės dirbtuvėlės. Triukšminga ir smagia ritmine eisena teatro aktoriai ir vaikai išjudino kurortą, keliaudami iki istorinio Vilų kvartalo ir grodami savo pasigamintais instrumentais. „Juodkrantės kurorto dienos“ šventėje „Taško teatras“ suaugusiems šventės dalyviams dovanojo ir monospektaklį „Sudie, derintojau“, o šeštadienio vėlesnį vakarą muzikiniu pasirodymu „Triukšmas“ pabudino visas Juodkrantės sengirės laumes ir įnešė veržlios, drąsios, kūrybiškos jaunimo energijos.
Marių pakrantėje kasdien šventės dalyvių laukė gausa įvairiausių užsiėmimų, terapijų, mankštų. „Atvykstame su šeima į Juodkrantę antrus metus ir šiemet nebesinori net išvažiuoti iš šio nuostabaus kurorto. Esame labai laimingi, ilsimės, mėgaujamės ramybe ir negalime atsidžiaugti, jog tiek puikių sielos ir kūno terapijų bei veiklų mums sukūrė „Juodkrantės kurorto dienos“ šventės organizatoriai.“ – neslėpė savo džiaugsmo šventės dalyvė Vilma iš Vilniaus.
Paklausus, kas visgi labiausiai patraukė dėmesį šių metų šventės programoje, pašnekovė atsakė, jog miško terapija buvo vienas pagrindinių tikslų šiemet. Maudynių seansus vedė Mila Monk, Miško terapijos instituto sertifikuota miško maudynių gidė. „Juodkrantės kurorto dienos“ nustebino ne tik renginių gausa, bet ir kurortui pritaikytu jų pobūdžiu – įvairios įdomios praktikos, kurių tikslas ne vien prasiblaškymas, bet ir žinių gilinimas bei gilus poilsis ir pusiausvyra, grįžimas į vidinį centrą. Pati vedžiau miško maudynių praktikas Juodkrantės sengirėje ir likau sužavėta pačios sengirės, kuri mus svetingai priėmė, dosniai pasidalino savo vidurvasario turtais ir paleido perkeistus.“ – džiaugėsi miško maudynių gidė Mila Monk.
Kol marių pakrantėje vyko smilkalų dirbtuvės, POI, balansavimo lyno edukacijos, šurmuliavo mugė, pajūryje gintaro gaudymo įgūdžiais dalinosi gidas Igoris Osnač, o kiti mokėsi kvėpavimo bei šeimų jogos praktikos, istorinėje viloje „Monbijou“ karaliavo tikra moteriškumo ir gėlių dvasia – Ritos van Dongen projektas „My Flower dress“. Nuostabaus grožio suknelės iš Balio salos ir projekto bičiuliai šokio teatras „Judesio erdvė“ drauge su projekte dalyvavusiomis moterimis sužavėjo net tik dailiosios lyties žiūroves, bet nuostabą ir gausybė aplodismentų skyrė iš vyriškosios šventės auditorijos.
Šeštadienio vakaras, marių ramybė ir miško dvasia lyg asistavo į šventę atvykusiems Nedai Malūnavičiūtei ir Olegui Ditkovskiui. Jų koncertas tapo tikrais muzikiniais pasikalbėjimais tarp atlikėjų ir žiūrovų. Neda dėkojo Juodkrantei už nepamirštamas emocijas ir sielos gaivą, kurią pajautė koncerto metu. Koncertui pasibaigus, žiūrovai keliavo lydėti saulės jau tradicija tampančiais Lino Švirino gongų garsais ir meditacija kopose, kur susitinka horizontas ir jūra bei gongų garsai švelniai atveria kiekvieno širdies ir vidinį balsą, ramybę ir nuramina po visos dienos įspūdžių.
Nuo pat ryto sekmadienį ir pirmadienį šventės dalyviai būriavosi marių pakrantėje laukdami Evos Tombak vedamos jogos užsiėmimų, o pabudinę kūną ir sielą rinkosi į Laumių šokius, kuriuos vedė sertifikuota NIA šokių praktikos instruktorė Laura Gaučytė. Sekmadienio programa mus nukėlė net į Balio salos paslaptingumą, kurį drauge su savimi atsivežė visiems gerai žinomas aktorius, kūrėjas ir keliautojas Leonardas Pobedonoscevas. Jo atvežtų sakralinių Balio kaukių patyriminis seminaras atvėrė ne vienam šventės dalyviui savęs atradimo džiaugsmą ir suteikė galimybę susipažinti su įvairiapusėmis savęs paties versijomis.
Joana, pakvietusi ant Raganų kalno, sužavėjo autentiškumu ir mūsų lietuviškų, senųjų tradicijų poveikiu kūnui ir sielai. Sutartinių ratas sulaukė didžiulio susidomėjimo. „Užsiregistravau į sutartinių ratą tiesiog iš smalsumo, o patyriau tikrą katarsį ir pažadėjau sau dainuoti, klausytis ir mėgautis šventėje patirtomis emocijomis ir sugrįžusi namo.“ – pasakojo šventės dalyvė Elzė, atvykusi iš Panevėžio.
Kakavos ritualas apjungė ir užbaigė Raganų kalno veiklas, atverdamas ne tik širdį visiems susirinkusiems, bet ir sujungdamas naujoms bendrystėms. Dalyvavusieji susijungė į didelį ir gausų draugystės ratą, žadėdami sugrįžti čia ir kitąmet.
Raganų kalno papėdėje, Marių scenoje sekmadienio vakarą atlikėja Eglė Sirvydytė atliko visiems gerai žinomas savo kūrybos dainas iš naujojo albumo. Taip pat dovanojo ir Juodkrantės kurorto dienų himnu jau tapusia jos kūrybos dainą „Mano namai“, kuri, anot organizatorių, tapo tikru įkvėpimu šių metų šventės temai – gyvos miško pasakos. Atvykęs į Juodkrantę Linas Adomaitis su šeima ir scenos kolegomis neslėpė džiaugsmo.
„Mano mylimas Neringos kraštas visuomet kelia ypatingus sentimentus. Nesvarbu, ar tektų čia koncertuoti tūkstantinei miniai, ar trims žmonėms vakare ant jūros kranto – mano dalelė širdies visuomet čia“, – sakė Linas Adomaitis. Jo koncertas buvo tikra šventė, emocijų, muzikos ir spalvų žaismas kurorto širdyje. Vandenynai meilės, bendrystės, laimės, šypsenų ir gryno oro sklandė Juodkrantėje visą likusį vakarą ir šventinę – liepos 6 – ąją – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Saulė ir vėjas nubučiavo kiekvieną ir džiugino „Vėjo broliai“ komandos aitvarų švente, kuri privertė nubraukti net džiaugsmo ašaras suaugusiems. „Nesitikėjau, kad tiek vaikystės džiaugsmo gali sugrąžinti aitvarai. Pajutau tiek teigiamų emocijų, jog namo po šventės grįžtu pakylėta ir laiminga,“ – šypsodamasi pasakojo šventės dalyvė Agnė.
Pasaulyje nuvilnijusi tautiška giesmė skambėjo ir Juodkrantės marių pakrantėje, aidėjo jos miškais, jūros pakrante ir takais. Klaipėdos universiteto mišrus choras „Pajūrio aidos“, muzikinis duetas „Lyrikos magistrai“ ir visi dalyviai šventinį pirmadienio vakarą sukūrė dar vieną įrašą miško pasakų Juodkrantėje albume primindami, kad šio kurorto fenomenas jūsų laukia ištisus metus. Čia, tarp dviejų vandenų, gryno oro kurorte atrandi save ir Juodkrantę iš naujo...
