Pradėkime nuo to, kad jūros liga, moksliškai vadinama kinetoze, nebūtinai užklumpa jūroje.
Galvos svaigimą, pykinimą ir kitus jai būdingus simptomus gali sukelti keliavimas įvairiomis transporto priemonėmis – automobiliu, autobusu, ypač jei važiuojama vingiuotais keliais, kalnuotomis vietovėmis, taip pat – supimasis karuselėmis ar net paprasčiausiomis sūpuoklėmis.
Kai kurie žmonės kinetozės simptomus patiria ir žiūrėdami judančia kamera nufilmuotus filmus, žaisdami kompiuterinius žaidimus, jodinėdami.
Priežastys
Taip nutinka todėl, kad sutrinka mūsų vidinėje ausyje esantis pusiausvyros mechanizmas – jį išderina nepastovus laivo ar kitos transporto priemonės judėjimas, kai mūsų kūnas tiesiog nespėja apdoroti jį užplūdusios prieštaringos jutiminės informacijos.
Tuomet smegenys reaguoja išskirdamos tikrą streso hormonų kokteilį, kuris gali sukelti pykinimą, vėmimą, regėjimo sutrikimus, galvos svaigimą bei kitus nemalonius pojūčius.
Tiesa, ne visi žmonės į supimą reaguoja vienodai – yra tokių, kurių transporto priemonės lingavimas visai netrikdo, kitiems jis sukelia tik šiokį tokį nepatogumą ar lengvą šleikštulį, kuris po kurio laiko praeina. Kinetozė dažniau kamuoja vaikus nuo 2 iki 12 metų, tačiau dauguma jų ją išauga.
Deja, esama ir tokių, kuriems jūros liga išlieka visą gyvenimą ir pasireiškia pačiais nemaloniausiais simptomais – manoma, kad tokių itin jautrių žmonių, kurie ima alpėti vos įlipę į laivą ar keltą, pasaulyje yra apie penki procentai.
Mokslininkai iki šiol nėra įsitikinę, kodėl vieniems žmonėms šis negalavimas pasireiškia labai stipriai, o kitiems – ne, tačiau manoma, kad polinkis sirgti jūros liga bent iš dalies paveldimas.
Be to, nemalonius simptomus gali sustiprinti papildomi dirgikliai, pavyzdžiui, stiprūs kvapai.
Nemalonius simptomus gali sustiprinti papildomi dirgikliai, pavyzdžiui, stiprūs kvapai.
Kalbant apie jūros ligą, užklumpančią būtent laive ar kelte, ji paprastai pasireiškia per pirmąsias 12–24 buvimo atviroje jūroje valandas ir išnyksta, kai kūnas pripranta prie laivo judėjimo. Retai kas serga ilgiau nei pirmąsias kelias dienas jūroje, nebent laivas atsidurtų tikrai neramiuose vandenyse.
Vis dėlto, net jei žinote, jog ilgainiui nemalonūs pojūčiai atslūgs, vargu ar norėsite kentėti ilgiau nei būtina. Laimei, yra priemonių, padedančių kovoti su kinetoze.
Kaip sau padėti?
Štai keletas patarimų, kurie padės palengvinti jūros ligos simptomus:
- Nepamirškite vartoti skysčių, nes jūros liga ir nuo jos skiriami vaistai dažnai sukelia dehidrataciją. Geriausias gėrimas jums bus vanduo, taip pat galite gerti švelnaus skonio, natūralių, nerūgščių sulčių (jas galima praskiesti vandeniu). Venkite gėrimų, kurių skonis ar kvapas gali suerzinti virškinamąjį traktą, taip pat nepatariama vartoti alkoholio, stipriai saldintų gėrimų arba gėrimų su angliarūgšte.
- Judėkite. Pasivaikščiokite po denį – daugelis kenčiančiųjų nuo jūros ligos teigia, jog judėjimas palengvina simptomus, be to, fizinė veikla nukreips jūsų dėmesį nuo nemalonių pojūčių.
- Likite ant denio, net jei lyja, nes gryno oro dažnai pakanka, kad pasijustumėte geriau. Uždarose patalpos po deniu labiau juntamas laivo siūbavimas. Taip pat stenkitės likti centrinėje laivo ar kelto dalyje – ji stabiliausia, mažiau jausite supimą.
- Nukreipkite žvilgsnį į horizontą – tai padės jūsų smegenims „sustyguoti“ pusiausvyros pojūtį.
- Turėkite su savimi plastikinį maišelį. Tiesa – nelabai romantiška, tačiau toks paprastas dalykas nuramina, nes nebelieka panikos, kas bus, jei jus supykins. Jei vis dėlto tenka vemti tiesiog ten, kur stovite, atkreipkite dėmesį į vėjo ir bangų kryptį – vemti pavėjui ar iš dalies nuo vėjo apsaugotose kelto dalyse bus mažiau nemalonu, nei prieš vėją…
- Jei diskomfortas labai didelis, galite pasitelkti į pagalbą vaistus. Svarbu atsiminti, kad geriamuosius vaistus reikia išgerti keletą valandų prieš kelionę, kad jie spėtų suveikti. Jūros liga sutrikdo virškinimą, taigi išgėrus vaistų tuomet, kai jau pajuntate simptomus, medikamentai bus mažiau veiksmingi. Tiesa, kartais vaistai nuslopina ne visus simptomus, be to, turi šalutinį poveikį. Dažnai nuo jūros ligos skiriami antihistamininiai preparatai, tačiau jie sukelia mieguistumą ir gali sąveikauti su kitais vaistas, todėl verčiau prieš griebiantis bet kokių medikamentų pasikonsultuoti su gydytoju. Beje, dauguma šių vaistai skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo, taigi nepamirškite gerti daugiau vandens.
Ir dar – nesigėdykite, kad susirgote jūra. Ji gali užklupti bet kurį iš mūsų, jos neišvengia net patyrę jūrų vilkai – žvejai, jūreiviai ir jūras tyrinėjantys mokslininkai.
