Nuo merginų dėmesio iki islamistų išpuolio
Diani Biče užsibuvau ištisą mėnesį. Kiekvieną dieną nuo ankstaus ryto, dar neišnirus iš už vandenyno saulei, jau žingsniuodavau baltu smėliu 15 km iki Kongo – vaizdingos upės ir tiek pat atgal. Upė atgimdavo ir susitraukdavo 2 kartus per dieną. Potvynio metu vandenynas srove maitino mylimą upelį ir po keleto valandų, jau išplatėjusi, upė atsidėkodama almėjo į didžių vandenų glėbį atgal atoslūgio metu.
Kaip ta upė ir aš jaučiausi labai gražus ir geidžiamas sutinkamų vietinių merginų. Galėjau susituokti kokį šimtą ar daugiau kartų. Aišku, kiekviena juodaodė mergina paskubėdavo paaiškinti, kad „prieš tai“ reikia pasidaryti AIDS testą. Yra kelios klinikos vietiniams ir viena baltiesiems turistams. Vietiniams testas kainuoja 2 dolerius, užsieniečių klinikoje – 20.
Galėjau susituokti kokį šimtą ar daugiau kartų.
Iš smalsumo su viena mergina nuėjau į vietinę kliniką. Ypatingos švaros nemačiau – po kojomis mėtėsi tamponai ir netgi panaudotos adatos, bet rezultatus paskelbė greitai. Vėliau pagalvojau, kad niekas ten kraujo ir netyrė, nors kažkokį surūdijusį aparatą ir mačiau. Išėjusi į koridorių apkūni sanitarė mums atsistojusiems iškilmingai ištarė: „sveikinu su neigiamais testais, tegul Dievas jus globoja“.
Pajutau kažką panašaus į jausmą kadaise patirtą metrikacijos biure, matyt, ir mergina tą patį. Juodukė švelniai mane apkabinusi tarė, kad dabar ji privalanti mane parodyti savo artimiesiems. Tuokart nesurezgiau nieko rimtesnio prieštaraujančio.
Merginos artimieji, tarsi žinotų, gausiai susirinkę laukė molinėje trobelėje sėdėdami pasieniais sustatytose sofose. Viduje trobelės vietos užteko tik nedideliam kavos staleliui, ant kurio padėjau pakeliui apdairiai nusipirktos sodos butelius. Tą kartą atsipirkau neilgu malonių pokalbių pasisėdėjimu. Daug vėliau atsirado ir kitokių nutikimų. Bet tai buvo jau kitose vietovėse, o tuomet, atsigavęs ir pailsėjęs, sugrįžau į Nairobį.
