Ką daryti užsienio lietuviams, kurie pasiskiepijo ne Lietuvoje?

Užsienyje nuo COVID-19 ligos pasiskiepiję lietuviai vis dar nuogąstauja, kad šis vakcinacijos faktas Lietuvoje bus ignoruojamas ir jie negalės naudotis nei Galimybių pasu, nei ES skaitmeniniu COVID pažymėjimu. Ir nors pripažįstama, kad užsienyje pasiskiepijusių lietuvių duomenys Lietuvoje tikrai „nesimato“, tačiau raminama, kad žmonės galės jaustis laisvai, jei turės vakcinacijos dokumentą.
Besilaukianti moteris skiepijama
Besilaukianti moteris skiepijama / 123RF.com nuotr.

Pasiskiepijo Indonezijoje

Lietuvis Marius jau kurį laiką gyvena Indonezijoje. Šioje šalyje jis pasiskiepijo ir nuo COVID-19 ligos.

„Esu visiškai paskiepytas, abiem vienos iš Europos vaistų agentūros pripažįstamos vakcinos dozėmis, turiu dokumentą, kuriame ir skiepų data, ir serijos numeris. Netrukus planuoju grįžti į Lietuvą ir nerimauju, kad čia mano pasiskiepijimas bus nieko vertas, nes tokių duomenų apie mane e. sveikatos sistemoje nėra. Tad veikiausiai turėsiu ir izoliuotis, negalėsiu gauti Galimybių paso. Norėtųsi, kad būtų kažkokia vieninga sistema, kad užsienio lietuvių vakcinacija Lietuvoje būtų pripažįstama nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje jie pasiskiepijo“, − savo pastebėjimas ir nuogąstavimais pasidalijo pašnekovas.

Ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjas Karolis Žemaitis tinklaraščiui Euroblogas.lt patvirtino faktą, jog užsienyje gyvenančių lietuvių, jei jie toje šalyje ir pasiskiepijo, duomenys į e. sveikatos sistemą tikrai nepatenka. Tad tokie žmonės negali gauti Lietuvoje naudojamo Galimybių paso, kuris suteikia daugiau laisvių – lankytis kavinėse, renginiuose ir panašiai.

„Tačiau jei žmogus yra pasiskiepijęs užsienyje, jis tikrai turi vakcinacijos dokumentą ir juo Lietuvoje gali naudotis kaip Galimybių pasu. Šis buvo sukurtas lietuviams, kad jiems nereikėtų nešiotis papildomų dokumentų. Tačiau visomis jo veiklomis tikrai gali naudotis ir iš užsienio grįžtantys lietuviai, jei turi vakcinacijos užsienyje dokumentus“, − pabrėžė K.Žemaitis.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje pripažįstama vakcinacija tik tomis vakcinomis, kurias yra patvirtinusi Europos vaistų agentūra, o tai yra: „Pfizer“, „Moderna“, „Vaxzevria“, „Janssen“.

Šiuo metu galioja tokia tvarka, jog Galimybių pasą galima gauti, jei po „Pfizer“ ar „Moderna“ antros vakcinos dozės praėjo savaitė, po pirmos „Vaxzevria“ vakcinos dozės praėjo keturios savaitės, o po vienintelės „Janssen“ vakcinos dozės praėjo dvi savaitės.

Asmeninio albumo nuotr./Karolis Žemaitis
Asmeninio albumo nuotr./Karolis Žemaitis

Aptarė su verslininkais

„Tokie pat reikalavimai taikomi ir užsienyje pasiskiepijusiems lietuviams. Jei šie vakcinacijos terminai jau suėjo, tuomet Lietuvoje jie gali naudotis visomis Galimybių paso veiklomis. Tik, žinoma, reikės pateikti užsienyje gautą vakcinacijos dokumentą“, − tikino K.Žemaitis.

„Man kažkaip sunku patikėti, kad jei Lietuvoje kavinėje pateiksiu savo vakcinacijos dokumentą indoneziečių kalba, jis tikrai bus pripažįstamas ir mane įleis į vidų“, − stebėjosi Marius.

K.Žemaitis tvirtino, kad visos įmanomos situacijos su verslininkais, asocijuotomis verslo struktūromis yra aptartos ir suderintos.

„Nesvarbu, ar žmogus pasiskiepijo Amerikoje, Jungtinėje Karalystėje ar Indonezijoje. Visų šalių vakcinacijos dokumentai Lietuvoje galioja ir verslas turi juos pripažinti. Natūralu, kad gali iškilti visokių pavienių klausimų, bet mes stengiamės spręsti visas situacijas, nes tikslas yra kuo labiau palengvinti gyvenimą tiek žmonėms, tiek verslui. Nelogiška būtų užsienyje pasiskiepijusiam žmogui Lietuvoje neleisti naudotis įvairiomis veiklomis, kuriomis gali naudotis Lietuvoje pasiskiepiję žmonės. Todėl ir yra sudarytos sąlygos, kad galioja vakcinacijos dokumentai“, − aiškino K.Žemaitis.

Už testą teks susimokėti

Galimybių pasas Lietuvoje suteikiamas ne tik pasiskiepijusiems, bet ir COVID 19 liga persirgusiems ar koronaviruso testą atlikusiems ir neigiamą atsakymą gavusiems asmenims.

„Visa tai galioja ir į Lietuvą parvykstantiems užsienyje gyvenantiems lietuviams, tačiau ir čia situacija ta pati, kad jų duomenų e. sveikatos sistemoje nėra. Todėl jei žmogus užsienyje persirgo COVID-19 liga, jis turi turėti tos šalies medicininį išrašą, o jei jis ne anglų kalba, tai dar pageidautina – ir vertimą lietuvių kalba, kad verslui nekiltų keblumų. Išrašas apie persirgimą taip pat yra įrodymas, suteikiantis sąlygas naudotis Galimybių paso veiklomis. Atlikti koronaviruso testą, žinoma, galima ir Lietuvoje. Tačiau jei asmuo Lietuvoje nėra draustas privalomuoju sveikatos draudimu, jam už testą reikės susimokėti“, − dėstė K.Žemaitis.

Situacija greitai keičiasi, tai techniškai užtikrinti kitų šalių registro duomenų automatinį perkėlimą yra be galo sudėtinga.

Paklaustas, ar ne paprasčiau būtų užsienyje pasiskiepijusių lietuvių duomenis sukelti į e. sveikatos sistemą, kad kiltų mažiau painiavos, ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjas tvirtino, kad tai yra techniškai labai sudėtingas procesas.

„Tai yra labai didelis technologinis klausimas, nes reikėtų kiekvienos šalie registrų duomenis perkelti į lietuvišką registrą. Jei turėtume metus laiko, tai tikėtina, kad išspręstume šį klausimą. Bet dabar viskas vyksta labai greitai, situacija greitai keičiasi, tai techniškai užtikrinti kitų šalių registro duomenų automatinį perkėlimą yra be galo sudėtinga. Todėl šiuo atveju ir buvo priimtas sprendimas pripažinti skiepijimo dokumentus, kad nereikėtų laukti pusę metų, kol perkelsime duomenis. Norime, kad užsienyje pasiskiepiję lietuviai jau dabar Lietuvoje galėtų naudotis veiklomis, kurias suteikia Galimybių pasas“, − tinklaraščiui Euroblogas.lt kalbėjo K.Žemaitis.

Skirtingose šalyse – skirtingos taisyklės

Lietuvoje pasiskiepiję piliečiai jau gali gauti ne tik Galimybių pasą, kuris veikia šalies viduje, bet ir išsiimti ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, kuris leidžia laisviau keliauti.

Tačiau Lietuvoje gauti šį vadinamąjį Europos žaliąjį pasą gali gauti tik tie asmenys, kurių duomenys yra e. sveikatos sistemoje, jei joje yra informacija apie asmens vakcinaciją ar persirgimą koronavirusine infekcija.

123RF.com nuotr./Vakcina nuo koronaviruso
123RF.com nuotr./Vakcina nuo koronaviruso

„Jei lietuvis pasiskiepijo, pavyzdžiui, Vokietijoje, tikėtina, kad jo duomenys yra tos šalies sistemoje, tad joje jis gali išsiimti visoje Europoje galiojantį ES skaitmeninį COVID pažymėjimą. Kitaip tariant, gauti šį pažymėjimą galima visose ES šalyse. Tačiau jei lietuvis pasiskiepijo Amerikoje, Jungtinėje Karalystėje ar kitoje ne ES valstybėje, tokio pažymėjimo jis dabar gauti negali.

Tačiau jo vakcinacijos dokumentas ar persirgimo COVID-19 liga išrašas bus leidimas naudotis visomis šio sertifikato veiklomis. Kiek žinau, vyksta diskusijos su atskiromis valstybėmis, pavyzdžiui, Izraeliu, Jungtine Karalyste, ieškoma kažkokių sisteminių sprendimų. Bet dabar kol kas yra taip, kad pripažįstami visų šalių vakcinacijos dokumentai, jei skiepijimas yra Europos vaistų agentūros patvirtintomis vakcinomis. Kitaip tariant, Amerikoje pasiskiepijęs žmogus tikrai gali atvykti į Europą, Lietuvą, tik jis turi turėti vakcinacijos įrodymus“, − tikino K.Žemaitis.

Tačiau jis patarė nepainioti sąlygų gauti Galimybių pasą ar ES skaitmeninį COVID sertifikatą ir izoliacijos reikalavimų.

„Kiekviena šalis nustato savo taisykles, kada atvykstantiems žmones reikia izoliuotis. Kai kuriose šalyse izoliuotis nereikia jau po pirmos vakcinos dozės, kitose – reikia pilnos vakcinacijos ir po jos praėjusio tam tikro termino“, − teigė pašnekovas.

Kokius reikalavimus taiko valstybė, į kurią vykstama, prieš kelionę rekomenduojama pasitikrinti tinklalapyje https://reopen.europa.eu/lt.

Į Lietuvą atvykstantiems pasiskiepijusiems asmenims izoliuotis nereikia, jei po „Comirnaty“ („Pfizer“) vakcinos antros dozės suleidimo praėjo 7 paros, po „Janssen“ vakcinos vienos dozės suleidimo praėjo 14 parų, po „Moderna“ vakcinos antros dozės suleidimo praėjo 14 parų, po „Vaxzevria“ vakcinos antros dozės suleidimo praėjo 15 dienų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis