Prieš kiekvieną naują skrydį įgula privalo atlikti namų darbus. Vienas jų – surinkti informaciją apie būsimus keleivius, kad, esant reikalui, būtų pasiruošusi tinkamai reaguoti. Juk būnant ore pagalbos gali tikėtis tik iš kartu skrendančio kolegos – policijos ar medikų ekipažo neiškviesi.
Tačiau tai – tik maža dalis to, ką lėktuvo įgula veikia prieš skrydį. Apie visa tai jums ir papasakosime.
Pasitarime – pokalbiai apie orą ir žinių patikrinimas
Keleiviams į oro uostą rekomenduojama atvykti iki skrydžio likus mažiausiai porai valandų. Maždaug tokiu pat metu čia susirenka ir lėktuvo įgula – pilotai bei orlaivio palydovai.
Būtent jie skrydžio metu tampa geriausiais keleivių draugais, sugebančiais suvaldyti įvairiausius netikėtumus, nutinkančius kelių ar net keliolikos valandų skrydžiuose.
Į pasitarimų kambarį pirmieji įžengia orlaivio kapitonas ir antrasis pilotas. Jiems teks svarbiausia užduotis – saugiai nuskraidinti keleivius ir įgulą į numatytą tašką. Šįkart tai – populiarus Egipto kurortas, į kurį pasimėgauti saule iš rudeniškos Lietuvos traukia daugiau kaip 170 keleivių.
Mano darbo kabinetas – geriausia darbo vieta pasaulyje. Ji yra 11 km aukštyje, – savo darbu džiaugėsi orlaivio kapitonas M.Petrulėnas.
„Skrisime į Hurgadą. Gana keista, bet ten praneša lietų“, – paklaustas apie skrydžiui žadamą orą santūriai šypteli šio orlaivio kapitonas Marijus Petrulėnas.
Dešimtmetį dirbęs reguliariųjų reisų lėktuvo pilotu pastaruosius kelerius metus jis mėgaujasi darbu užsakomųjų skrydžių įmonėje.
„Čia man patinka labiau“, – neslepia. Vis dėlto svarbiausia jam – galimybė skraidyti.
„Mano darbo kabinetas – geriausia darbo vieta pasaulyje. Ji yra 11 km aukštyje. Man patinka, kad šiame darbe nėra pastovumo, kiekvienas skrydis skirtingas“, – nedaugžodžiauja paklaustas apie tai, kodėl pasirinko tokią profesiją.
Kol kalbamės su kapitonu, jo kolega – antrasis orlaivio pilotas Luca Bonin, kompiuterio ekrane taip pat tyrinėja orų žemėlapius.
Abu jie skrydžio metu jaučia didžiulę atsakomybę beveik už 200 orlaivio keleivių, tad ruoštis kelionei pradeda jau iš vakaro.
„Vienas svarbiausių darbų – gerai išsimiegoti. Nors aš, va, prastokai pailsėjau“, – neslėpė M.Petrulėnas.
Nešini lagaminais, kuriuose yra higienos reikmenų, persirengimui skirtų rūbų ir svarbiausi asmens tapatybės dokumentai, į pasitarimų kambarį susirenka skrydžio palydovai: vyresnioji orlaivio palydovė Edita Rimkevičienė, taip pat skrydžio palydovai Paulius Rutkauskas, Vytautas Kvedaravičius ir Diana Pavlova.
Draugiškas pašnekesys pasisuka apie ligas. Dabar ruduo, tad visur, taip pat ir oro uoste, šniurkščiojančių, krenkščiančių ir kosinčių žmonių netrūksta.
„Mes dirbti negalime, net jei sloga nedidelė. Tai – griežtai draudžiama. Yra budinčių kolegų sąrašas, kurie būna pasiruošę pakeisti mus, vos tik informuoti“, – pasakoja orlaivio palydovas P.Rutkauskas.
Budinčius kolegas turi ir pilotai. Šie pasikeitimai nėra dažni, vis dėlto pasitaiko. Štai ir prieš šį skrydį vietoje iš anksto numatyto antrojo piloto dirbo kitas jo kolega.
Susirinkus visiems skrydžio įgulos nariams aptariamas skrydžio planas – kapitonas perspėja, jei „kelyje“ pasitaikys turbulencijos ar kitų sudėtingesnių oro sąlygų, pasako keleivių skaičių, kelionės trukmę, kitą faktinę informaciją.
Taip pat peržiūrimas keleivių sąrašas – įgula jau prieš skrydį žino, ar šiuo reisu vyks mažamečių vaikų, asmenų su specialiais poreikiais. Į šią grupę įeina ne tik besilaukiančios moterys, įvairių sveikatos negalavimų turintys keleiviai, bet ir, pavyzdžiui, vaikas be lydinčio suaugusiojo.
Savaime suprantama, įgula iš anksto žino ir tai, ar reise bus išskirtinių asmenybių – VIP'ų, kuriems gali būti numatytas atskiras valgiaraštis ir kitos papildomos paslaugos.
Pasitarimo metu orlaivio palydovai pasidalina darbus – tai vyksta išsirenkant numerius – 1, 2, 3, 4. Kiekviename jų „užkoduotos“ skirtingos pareigos, kurias skrydžio metu turės atlikti konkretų numerėlį gavęs ar pasirinkęs palydovas. Pavyzdžiui, dirbti lėktuvo „virtuvėje“ ir pan.
Baigiantis pasitarimui orlaivių palydovai pasitikrina žinias: šįkart vyresnioji skrydžio palydovė E.Rimkevičienė kolegų paklausia, ar jie pamena, ką reiškia santrumpa NIC.
Kapitonas lėktuve – lyg teisėjas
Likus kiek daugiau nei pusvalandžiui lėktuvo įgula traukia į orlaivį. Prieš patekdami į jį praeina visiems keleiviams įprastas oro uosto apsaugos procedūras.
Atsidūrę orlaivyje skrydžio palydovai tikrina lėktuvo salone esančius įrenginius, taip pat žiūri, ar pristatytas maistas ir kiti skrydžiui reikalingi dalykai.
Įdomi detalė: orlaivio pilotams paruošiami skirtingi patiekalai – taip siekiama išvengti abiejų svarbiausių žmonių lėktuve ligos.
Jei vienas apsinuodytų maistu ir skrydžio metu sunegaluotų, kitas (valgęs skirtingą patiekalą) galėtų perimti orlaivio valdymą ir tęsti kelionę.
Kol palydovai tvarkosi viduje, kapitonas apžiūri orlaivį, kuris jau būna papildytas degalais. Jei kiltų bent menkiausias įtarimas, jog lėktuvas netinkamai paruoštas skrydžiui, šią minutę atšaukti skrydį galėtų tik jis.
Sprendžiamąją teisę kapitonas turi ir dėl keleivių išlaipinimo.
„Nedažni tokie atvejai, tačiau yra buvę, kad teko išvesti keleivį iš skrydžiui jau pasiruošusio lėktuvo“, – sako kapitonas M.Petrulėnas.
Kaip elgtis ypatingose situacijose, pavyzdžiui, nuraminti įsiaudrinusį keleivį? Orlaivio palydovai sako, jog tokiais atvejais dirba pagal iš anksto jiems žinomas taisykles.
Jose detaliai nurodyta beveik viskas – net tai, kaip reikia pasisveikinti su į lėktuvą lipančiais keleiviais.
Beveik dvi valandas trukęs pasiruošimas baigtas – belieka susodinti žmones ir kilti į dangų.
