Jorūnė Neringa Cijūnėlytė, viena iš beveik 10 metų veikiančio „Kemperių Klubo“ įkūrėjų, teigia, kad kelionės kemperiais suteikia žmogui daugiau laisvės nei keliaujant lėktuvais ir apsistojant viešbučiuose.
Keliaudami tokia transporto priemone atostogautojai gali džiaugtis ir visais viešbučio patogumais – dušu, tualetu, virtuve, patogia lova, dujiniu šildymu ir taip keliaujant aplankytų vietų gausa. Skubantiems krautis daiktus ir lėkti į kelionę, kemperių žinovai pataria susipažinti su šiuo keliavimo būdu iš arčiau, rašoma pranešime spaudai.
Laisvė – didžiausias kemperio pliusas
Keliautoja J.N.Cijūnėlytė teigia, kad didžiausias pliusas keliaujant kemperiu – laisvė. „Keliaudamas kemperiu, esi mobilus ir gali daug visko pamatyti. Tai patogu – nereikia vargti su lagaminais, su savimi gali pasiimti daug daiktų, nereikia rūpintis viešbučių rezervacija, o atsibodus būti vienoje vietoje gali keliauti į kitą – niekas tavęs neįpareigoja likti ten, kur tu nenori. Jeigu beviešint vienoje šalyje pablogėja orai, tai sėdi į kemperį ir po poros dienų esi ten, kur šilta“, – įspūdžiais dalijasi patyrusi keliautoja.
Dauguma Europos šalių yra pasirengusios priimti kemperius, todėl atostogautojai gali džiaugtis puikiomis, jiems specialiai paruoštomis sustojimo vietomis.
„Pavyzdžiui, Kroatijoje kempingai – tiesiog nuostabūs. Vos išlipus iš kemperio galiu pasiekti jūrą, džiaugtis gražiausiomis vietomis, ilsėtis tarp gėlių, palmių, pasistatyti staliuką, ten pusryčiauti, mėgautis gamta.
Vokietija taip pat tobulai sutvarkyta, ten galima rasti begales aikštelių, skirtų kemperiams sustoti, pasipildyti, išsipilti purviną vandenį už minimalų mokestį. Yra vietų, kur galima vaikščioti po kalnus, lankytis miestuose, nes juose yra daug nemokamų aikštelių su aptarnavimu“, – pasakoja J.N.Cijūnėlytė.
Draugiškas kišenei keliavimo būdas
Patyrusi keliautoja pataria naudotis internetinėmis svetainėmis, kurios skirtos specialiai keliaujantiems kemperiais ir padeda rasti geriausią kainos ir kokybės santykį. „Yra internetinių svetainių, kurios labai gerai pritaikytos keliaujantiems kemperiu. Jose gali rasti ne tik Europos, bet ir viso pasaulio šalis, jų žemėlapius su koordinatėmis, vietas, kur galima stovėti, ir kiek tai kainuoja. Žmonės dalijasi aprašymais, nuotraukomis“, – pataria keliautoja.
J.N.Cijūnėlytė teigia, kad keliaujant kemperiu galima sutaupyti pinigų, skirtų maistui, tačiau neatlikus namų darbų paišlaidauti gali tekti kempinguose: „Kemperyje valgyti gaminu pati, nusiperku puikiausių produktų, šviežios žuvies, daržovių. Tokiu būdu galima maitintis savo ruoštu maistu, neiti į restoranus.“
Pasak J.N.Cijūnėlytės, norintiems išbandyti keliavimą kemperiu geriausia būtų nuomotis, kadangi įpirkti kemperius gali ne kiekvienas.
Kelionėms su kemperiais reikia planuoti jau dabar
Neturintiems nuosavo kemperio ir planuojantiems jį nuomotis būsimai kelionei, reikėtų apie tai pradėti svarstyti iš anksto. Kemperius nuomojančios bendrovės „Kertušas“ vadovas Marius Balandis teigia, kad šią vasarą norintiems keliauti kemperiais, apie nuomą galvoti reikia jau dabar: „Ruošiantis keliauti vasaros sezonu yra geriausia pradėti apie tai galvoti jau prieš gerą pusmetį, nes rezervacijų šiai vasarai turime nemažai. Jei planuojate keliauti rudenį, žiemą, kreiptis tikrai nereikia taip anksti.“
Vykstant atostogauti su kemperiu reikia nepamiršti įvertinti jo dydį, atsižvelgti į tai, kiek žmonių vyks į kelionę. „Pirmiausiai reikia žinoti, kiek žmonių keliaus, ir pagal tai rinktis kemperį. Dažnai žmonės daro klaidą ir galvoja, kad septynvietis kemperis yra didesnis už keturvietį ar penkiavietį. Tai yra visiškai netiesa, nes keturių ar penkių vietų kemperiai, lyginant su septynių vietų, iš išorės yra panašaus dydžio, tik jų vidaus išplanavimas skiriasi“, – pasakoja M.Balandis.
M.Balandis pabrėžia, kad ruošiantis kelionei, svarbu apgalvoti maršrutą ir labai gerai apsvarstyti, kiek laiko planuojama keliauti. „Reikia atidžiai planuotis maršrutą, nes dauguma galvoja, kad toks keliavimo būdas lygus keliavimui su automobiliu. Dažnai žmonės nusprendžia, jog važiuos 100 km per valandą ir nuvažiuos 1000 km per dieną. Taip keliaujant nieko nepamatysi ir tikrai nepailsėsi.
Mano svarbiausias patarimas – protingai susidėlioti kelionės maršrutą, paskaičiuoti, suprasti, kad jei norite ką nors pamatyti ir pailsėti, per dieną reikia nuvažiuoti ne daugiau kaip 500 km“, – pataria „Kertušas“ vadovas.
Svarbu rasti, kaip sutaupyti tuščio važiavimo valandas – pavyzdžiui, iš Lietuvos pasiekti Vokietiją ar Skandinaviją ypač patogu keltais, kurie per naktį padeda įveikti šimtus kilometrų.
Būdas sutaupyti laiko
Patyrusi keliautoja J.N.Cijūnėlytė teigia, kad keltis keltu su kemperiu ypač patogu: „Mes gyvenam Palangoje, tai jeigu nuspręstume vykti į Vokietiją ne su keltu, mums reikėtų važiuoti ne tik per visą Lietuvą, bet ir per visą Lenkiją. Mes su vyru iškart važiuojam į uostą Klaipėdoje ir persikeliam su keltu į Kylį. Vokietijoje labai geri keliai, per vieną dieną visą šalį galima be rūpesčių pervažiuoti ir pasiekti Prancūziją. Sutaupai dvi dienas važiavimo kemperiu.“
DFDS viešųjų ryšių ir komunikacijos Baltijos šalims vadovas Vaidas Klumbys teigia, jog keliautojų susidomėjimas keltais auga. „DFDS atliktas tyrimas rodo, kad pandemijos metu keitėsi keliautojų įpročiai – net 48 proc. apklaustųjų ateityje rinksis keliauti keltu. Tai lemia keliautojų noras riboti kontaktus su kitais keleiviais, mažiau laiko praleisti uždarose bendro naudojimo patalpose. Keltai idealiai tam tinka – čia kelionės metu galima išeiti ant denio, išvengti žmonių susibūrimų liekant privačioje kajutėje, o paskui kelionę tęsti individualia transporto priemone – automobiliu, motociklu ar kemperiu. Šį keltų privalumą, lyginant su lėktuvu ar autobusu, mato 12 proc. daugiau keliautojų nei prieš pandemiją“, – sako V. Klumbys.
