Patarimais ir įžvalgomis apie gimtąjį Stokholimą dalijasi šiuo metu Lietuvoje apsistojusi švedė Ellen Lundmark.
– Kuo Stokholmas skiriasi nuo Vilniaus?
– Tai nėra kardinaliai skirtingi miestai, bet Stokholmas yra didesnis, tad natūralu, kad ir gerokai aktyvesnis. Ypač į akis krentantis dalykas yra tai, kad švedai, ypač Stokholme, yra be galo paslaugūs.
Kur benueitum – parduotuvę, barą, bet kokią įstaigą, – kiekvienas tau stengsis padėti kaip įmanydamas. Kartais to paslaugumo ir draugiškumo nepratusiems gali pasirodyti net per daug.
– Ką absoliučiai būtina aplankyti kiekvienam, atvykusiam į Stokholmą?
– Vasarą visiems rekomenduočiau aplankyti Archipelagą (Stockholms skärgård), tai tiesiog būtina. O pačiame mieste siūlau traukti tiesiai į pietinę Stokholmo dalį Södermalm: čia įsikūrę visi madingiausi restoranai, kavinės barai.
Į kultūrinę programą reiktų įtraukti Vazos muziejų (Vasamuseet), kuriame galėsite iš visų pusių apžiūrėti milžinišką nuskendusį laivą ir sužinoti daugybę faktų apie jo statybą ir istoriją.
– Koks Stokholmo naktinis gyvenimas?
– Tai yra vienas dalykų, kurių gyvendama Lietuvoje ilgiuosi. Klubų ir barų įvairovė Stokholme tikrai didesnė. Kiekviena miesto dalis turi savotišką stilių ir kultūrą. Tad ten gali rinktis pagal tai, kaip tą vakarą esi nusiteikęs. Vis dėlto, reiktų paminėti, kad ten daug kas užsidaro labai anksti.
– Koks susisiekimas Stokholme?
– Stokholmo viešojo transporto sistema yra išskirtinio gerumo dalykas. Autobusu ar metro galima nusigauti bet kur ir padaryti tai labai greitai. Niekada neprireikia laukti ilgiau nei kelias minutes, o vėlavimai yra išskirtinai reti. Be to, Stokholmo metro yra ir ką pamatyti – jis visas beveik kaip muziejus.
– Ką dar verta aplankyti Švedijoje be sostinės?
– Jei Švedijoje lankotės ilgiau, patarčiau išbandyti žygį šiaurėje – gamta čia reto gražumo. Nederėtų praleisti ir Gioteburgo – šis miestas vakarinėje pakrantėje tikrai labai dailus. Ten taip pat yra Archipelagas, be to, daugybė jūros gėrybių.
– Ką galite papasakoti apie Švedijos virtuvę?
– Ji nėra tokia skirtinga nuo lietuvių virtuvės – gyvename panašiame klimate, tad ir maistą valgome gana panašų. Vis dėlto švedai nevalgo tiek bulvių ir dažniau renkasi žuvį. Jos čia galite rasti pačios įvairiausios: tiek šviežios, tiek marinuotos, tiek brandintos. Jei esate nusiteikę linksmai, galite išbandyti ir fermentuotą silkę (Surströmming). Tačiau visiems rekomenduočiau švediškus mėsos kukulius (Köttbullar).
Beje, jei nuspręsite valgyti mieste, mano patarimas būtų užsisakyti staliuką kaip galima anksčiau. Kitaip gali tekti laukti labai ilgai, o populiaresniame restorane galite ir išvis negauti vietos.
– Kokie gėrimai populiarūs Švedijoje?
– Tradicinis švedų gėrimas yra akvavitas. Iš principo tai kažkas panašaus į lietuvišką trauktinę, gardinamą prieskoniais ir žolelėmis. Čia jis geriamas per visas šventes: Kalėdas, Vidurvasarį, Velykas.
Taip pat švedai geria daug kavos. Kavos gėrimui turime tokią kaip ir tradiciją, vadinamąją fika. Jos metu šeimos nariai, draugai arba bendradarbiai susirenka trumpam pasėdėti ir pabendrauti prie kavos puodelio ir bandelės arba sausainio.
– Ką Švedijoje veikti žiemą?
– Daugybė žmonių važinėja slidinėti, tai labai populiaru. Tačiau svarbu turėti omeny, kad žiemą dienos čia labai trumpos. Šiaurinėje šalies dalyje jos net trumpesnės nei Lietuvoje, todėl būtina gerai susiplanuoti laiką.
– Kaip švedai švenčia Kalėdas?
– Kalėdos čia labai panašios į lietuviškas. Švenčiama su šeima, valgomi įvairūs patiekalai: keptas kumpis, silkė, lašiša ir, žinoma, kukuliai. Vienas gal kiek keistokas dalykas yra tai, kad Kalėdų išvakarėse, trečią dienos visi žiūri Antulį Donaldą ir jo kalėdinį šou. Tai vyksta kasmet, tuo pačiu laiku ir visi švedai tai žiūri.
– Tad vis dėlto, kokie yra tie švedai?
– Daugelis žmonių sako, kad su švedais susibendrauti sunku, ir kad jie nelinkę leistis į artimus santykius su naujais žmonėmis. Tai tikrai gali būti tiesa. Vis dėlto, jei pavyksta atrasti bendrą kalbą ir išties pažinti žmogų, ši draugystė gali tęstis labai ilgai.
