Prieš porą savaičių tarp keliautojų itin populiarioje Tenerifės saloje Atlanto vandenyne įvyko tragedija – nuskendo du vyrai, o dar du žmonės tik per stebuklą liko gyvi. Visi keturi asmenys buvo latviai (iš pradžių klaidingai pranešta, kad jie – lietuviai).
Vienas vyras buvo maudykloje, kai staiga pakilo bangos, ir jam prireikė pagalbos. Trys draugai puolė jį gelbėti, tačiau du jų žuvo, kai bangos juos mirtinai sužalojo blokšdamos į pakrantės akmenis. Gelbėtojams pavyko išgelbėti du į nelaimę patekusius asmenis, kuriems jau buvo prasidėjusi hipotermija.
Ne visi žino, kaip reikėtų elgtis atsidūrus tokioje ar panašioje pavojingoje situacijoje vandenyje. G.Neniškio teigimu, svarbiausia – nesigėdyti klausti, nepervertinti savo jėgų ir žinoti, ką daryti pakliuvus į bėdą.
Penki svarbiausi patarimai
- Paklauskite vietinių apie pavojus ir oro bei vandens sąlygas tądien, praneškite kam nors apie savo planus.
- Stebėkite sąlygas ir jų pokyčius, nepraraskite budrumo ir vandenyje.
- Kilus menkiausiai abejonei – išlipkite į krantą ir iš naujo įvertinkite situaciją.
- Į vandenį eikite plaukti, o ne braidyti. Dugną siekite tuomet, kai esate visiškai tikri, kad jį pasieksite.
- Neplaukite, jei blogai jaučiatės, vartojote alkoholį, kitas psichotropines medžiagas ar vaistus, galinčius turėti neigiamą poveikį.
– Kuo skiriasi plaukiojimas jūroje ar vandenyne ir ežere? Kam reikia būti pasirengus?
– Visų pirma, reikia suprasti, kad saugaus elgesio taisyklės galioja vienodai – nepriklausomai nuo vandens telkinio. Jeigu norite maudytis saugiai, turite būti pasiruošę plaukti ir galimiems netikėtumams.
Jūroje, vandenyne atsiranda papildoma „dimensija“ – bangos. Gerokai didesnė judančio vandens masė taip pat sukuria sroves, todėl tampa dar svarbiau kritiškai vertinti savo galimybes, sąlygas ir aplinką. Jūroje ar vandenyne sąlygos taip pat keičiasi ir priklausomai nuo potvynių bei atoslūgių. Yra vietų pasaulyje, kur per potvynį vandens lygis pakyla 15 metrų. Yra paplūdimių, kuriuos net ir ne toks aukštas potvynis užlieja po kelis kilometrus. Kiekviena vieta pasaulyje yra unikali ir reikalauja specifinių žinių.
– Kai randi nuošalų paplūdimį, jame nėra nei gelbėtojų, nei kokių nors ženklų – kas signalizuoja, kad geriau visgi gal į vandenį nelipti?
– Jeigu vandenyje nėra kitų žmonių – tai pirmasis signalas, kad maudytis gali būti pavojinga. Verta apsidairyti, ar tikrai nėra jokių ženklų, galų gale – paklausti vietinių, ar čia saugu maudytis. Paklausti galima ir prieš važiuojant – viešbutyje, kavinėje, degalinėje.
Su tuo susiduria ir banglentininkai – jeigu bangos yra labai gražios, tačiau niekas jose neplaukia – tikėtina, jog yra kažkokių nematomų pavojų. Žinoma, gali būti romantiška pasimaudyti nuošaliame paplūdimyje, tačiau reikia suprasti ir prisiimti riziką. Tokiu atveju svarbu, kad kažkas iš šalies žinotų apie planus ir ketinimus.
Nusprendus vis dėlto lipti į vandenį reikėtų paskirti daugiau laiko sąlygų ir aplinkos stebėjimui. Kol persirengsite maudymosi kostiumėlį, pasitepsite kremu nuo saulės ar pasitiesite rankšluostį – gali praeiti ir pusvalandis. Per tiek laiko stebint jūrą ar vandenyną galima susidaryti įspūdį, ko tikėtis įlipus į vandenį. Svarbu atkreipti dėmesį – ar potvynis kyla, ar leidžiasi? Kaip dažnai ateina bangų setai? Kiek setų bangos didesnės už įprastines? Ar yra kokių nors akivaizdžių srovių? Jeigu potvynis kyla – ar bus saugu išlipti į krantą? Jeigu stengsis, šiuos dalykus gali įvertinti ir nelabai daug patirties turintis žmogus.
– Kaip atskirti, kada bangos yra pavojingos? Kiek pavojingi yra potvyniai/atoslūgiai?
– Jeigu bangos setuose yra gerokai didesnės negu įprastai, o potvynis kylantis – tikėtina, kad kiekvienas kitas ateinantis setas bus vis didesnis. Tokios sąlygos – vienos pavojingiausių, nes vis didesnė vandens masė pasiekia krantą. Taip kylantis potvynis gali nuplauti poilsiautojų daiktus, o kartais ir pačius poilsiautojus nuo uolų. Staigiai pakilus vandens lygiui, gali nelikti saugaus išlipimo į krantą.
Tačiau pavojai gali tykoti ir smėlėtame paplūdimyje. Visai neseniai mačiau situaciją, kai banglentininkai sudrausmino mažamečio vaiko tėvus. Iš pažiūros – idiliškas ir net romantiškas vaizdas: saulėlydis, pakrante vaikšto jauna šeima. Tačiau tėvai nuėję į priekį, vaikas ropinėja atsilikęs keliolika metrų. Tuo metu buvo kaip tik kylantis potvynis (svyravimai tame paplūdimyje siekė daugiau nei 2 metrus), o banglentininkai laukė bet kurią akimirką pasirodysiančių didelių bangų, sukeltų audros kitoje vandenyno pusėje.
Atėjęs setas galėjo nuplauti vaiką į vandenyną, ir priekyje ėję tėvai nė nebūtų supratę, kas įvyko.
Atėjęs setas galėjo nuplauti vaiką į vandenyną, ir priekyje ėję tėvai nė nebūtų supratę, kas įvyko. Tai puikiai iliustruoja mano primygtinį patarimą, kad būdami prie vandens turime visada stebėti aplinką.
Atoslūgio metu – priešingai: bangos bus mažesnės, tačiau gali sustiprėti srovės, trauka į jūrą, nuslūgęs vanduo gali atidengti aštrų rifą. Taip pat, nors ir mažesnės, bangos gali būti aštresnės, stipriau lūžtančios prie pat kranto.
Lengviausias būdas bangų išvengti – po jomis pranerti. Net jeigu nesate įgudęs nardytojas – užtenka nerti tiesiai žemyn prieš pat bangą, ir visa jos energija praeis virš jūsų.
Tačiau pavojų kelia ne potvyniai ar atoslūgiai, o mūsų elgsena. Stebint aplinką ir jos pokyčius galima išvengti ar bent numatyti kylančias rizikas. Žinoma, pasitaiko įvairių situacijų: pats esu patyręs savo kailiu, kai su kylančiu potvyniu ir taip didelės bangos dar beveik padvigubėjo, viena jų tiesiog nuplėšė banglentės pavadėlį, į krantą teko kapanotis prieš labai stiprias sroves, o lentą tiesiog sudaužė į šipulius.
– Ką reikia žinoti apie jūros priekrantės sroves? Kaip jas atskirti?
– Išmokti skaityti ar nuspėti sroves – vienas sunkiausiai išmokstamų dalykų. Tam reikia daug laiko leisti prie vandens, jį stebėti. Viena priežasčių yra tai, kad srovės nebūtinai yra pastovios. Kartais jos gali susidaryti tik tam tikromis sąlygomis, kitos susidaro tam tikru dienos, potvynio metu. Tačiau jos gali būti labai pavojingos: pavyzdžiui, prieš pusę metų banglentininką britą srovė nunešė apie 21 km nuo kranto, kur jį rado tik po trijų dienų.
Sroves išduoda vandens paviršius. Vienas paprasčiausių pavyzdžių – smėlėtoje pakrantėje susiformuojančios gilyn į jūrą nešančios srovės (RIP current). Tam, kad lūžtų banga, dugnas turi būti seklus, todėl jeigu visur aplinkui lūžta bangos, o vienoje vietoje – ne, labai tikėtina, kad būtent čia yra srovės išgraužtas gilesnis kanalas, į kurį subėga bangų sustumtas vanduo ir taip grįžta atgal į vandenyną.
Tarp akmenų, uolėtų krantų taip pat reikia stebėti vandens paviršių – kartais srovė būna tokia stipri, kad net sukelia nedideles bangeles. Taip pat galima stebėti vandens putas: bangai nulūžus, grįžtantis vanduo taip pat subėga į kanalą, o kartu – ir putos. Jeigu turite įtarimą, kad srovė gali būti stipri – įmeskite, pavyzdžiui, pagalį į vandenį ir stebėkite, kur jis plaukia.
– Ką daryti, jeigu jauti, kad tave traukia gilyn į jūrą?
– Visais atvejais svarbiausia yra išsilaikyti vandens paviršiuje. Ramiai kvėpuojantis žmogus plūduriuos be jokių pastangų, tad visų pirma svarbu yra tausoti jėgas. Patekus į srovę ar kitą sudėtingą situaciją, ištvermė yra vienintelis veiksnys, galintis nulemti, ar pavyks pasiekti krantą, ar ne. Neverta priešintis srovei ar bangoms, jeigu akivaizdu, kad jų neįveiksite.
Geriau susikoncentruoti į aplinkos stebėjimą ir bandyti suprasti, kas vyksta, surasti kitą, mažiau jėgų reikalaujantį būdą pasiekti krantą. Jeigu neša srovė, apsidairykite, kuria kryptimi neša, ar ten yra pavojų? Jeigu srovė neša tiesiai gilyn – iš jos ištrūkti galima tik plaukiant skersai į kurį nors šoną tolyn nuo srovės ir tik tada – į krantą. Tik tuomet, kai esate saugiu atstumu nuo srovės, galite pasukti į krantą ir saugiai išlipti.
– Kaip elgtis, jeigu panyri?
– Jeigu panyri – svarbiausia yra nesistengti pasiekti dugno. Žmonės labai dažnai būtent taip ir paskęsta – siekia dugno, kur jo pasiekti negali, ir net nesistengia plaukti. Vandenyje visada turi būti pasiruošęs plaukti. Nesvarbu – ar esi ežere, upėje, jūroje, vandenyne, ar baseine.
– Ką daryti tokiu atveju kaip Tenerifėje – jeigu staiga pradeda kilti audra, bangos? Kaip elgtis, kai esi ant pakrantės akmenų ir negali nuo jų pasitraukti?
Jeigu panyri – svarbiausia yra nesistengti pasiekti dugno.
– Labai sunku komentuoti nežinant konkrečios situacijos, vietos specifikos, todėl galiu analizuoti tik žiniasklaidoje pateiktą informaciją.
Visų pirma, kaip suprantu – tai viešai žinomos ir populiarios maudyklos. Jeigu jose nebuvo kitų besimaudančių – tai jau pirmas ženklas, kad sąlygos galėjo būti netinkamos. Be to, kiti draugai taip pat nėjo maudytis būtent įvertinę sąlygas.
Tačiau jau atsidūrus tokioje situacijoje, kai kylantis potvynis ir bangos pradeda skalauti uolas, yra du pasirinkimai:
- Jeigu esate labai arti kranto ir praėjus bangai jį galėsite pasiekti – apsikabinkite uolą, akmenį, turėklą ar bet kokį kitą tvirtą daiktą ir iš visų jėgų neleiskite bangai jūsų nuplauti į kitas uolas ar gilyn į vandenyną. Tikėtina, kad banga praeis per 5–7 sekundes, daugiausia – 10–15. Kelias sekundes išbūti nekvėpavus po vandeniu tikrai gali kiekvienas. Jeigu pavyks išsilaikyti per vieną ar kelias bangas, iškart galėsite pasiekti krantą. Svarbu yra ne šiaip atsiremti ar uždėti ranką ant akmens, bet iš tiesų jį apsikabinti, juk vienas kubinis metras vandens – viena tona!
- Kitu atveju, jeigu jau esate vandenyje ar jus nuplovė gilyn ir nematote galimybės greitai ir saugiai išlipti į krantą, geriausia būtų atsitraukti nuo uolų, išplaukti gilyn, kur bangos nelūžta. Tuomet būtų galima ramiai stebėti sąlygas, ieškoti kitų vietų, tinkamų išlipti iš vandens, ir sulaukus tinkamo momento (tarpo tarp bangų, setų) bandyti pasiekti krantą. Be to, atsitraukus nuo uolų jus gali būti lengviau pasiekti gelbėtojų laivui ar sraigtasparniui.
Pabaigai galiu tik palinkėti nepervertinti savo jėgų ir nesigėdyti pasidomėti apie sąlygas. Jūrose ir vandenynuose plaukioju daugiau nei 20 metų, bet kas kartą naujoje vietoje užkalbinu banglentininką, žveją ar gelbėtoją ir paklausiu apie sroves, akmenis, kitus pavojus konkrečioje vietoje. Tad ypač jeigu nežinote, kaip elgtis bangose – ir jums tai turėtų tapti įprastu dalyku.
