25 kilometrų ilgio ir iki 700 metrų gylio kanjonas driekiasi Provanso-Alpių-Žydrojo Kranto regione. Jo ilgis varijuoja nuo 6 iki 100 metrų apačioje ir nuo 200 iki 1500 metrų skardžių viršūnėse.
Tarpeklį suformavo Verdono upė, savo vardą gavusi dėl ryškios turkio-žalios spalvos, kuri tapusi ir kanjono skiriamuoju bruožu.
Pati įspūdingiausia dalis stūkso tarp Castellane ir Moustiers-Sainte-Marie miestų, kur sraunus upės vanduo yra išgraužęs iki 700 metrų gylio vagą klintinėje Aukštutinio Provanso plynaukštėje. Galiausiai upė įteka į dirbtinį Lac de Sainte-Croix ežerą.
Kadangi kanjonas yra netoli Prancūzijos Rivjeros, jis populiari kelionių vieta. Kanjoną galima pamatyti važiuojant iš viršaus – pietiniu arba šiauriniu pakraščiu. Galima ir leisti į žygį pėsčiomis (aplink kanjoną driekiasi apie 1,5 įvairiausių žygių takų) arba plaukti Verdono upe baidarėmis ar laiveliais.
Įdomu tai, kad dar XIX a. buvo galvota, jog šis kanjonas yra neįveikiamas žmogui. Būdavo nusileidžiama uolomis prie upės, bet plaukti ja nebuvo ryžtamasi. Tik 1896 m. tai pamėginta daryti, bet planų atsisakyta dėl pernelyg stiprios srovės.
Galiausiai 1905 m. Édouardas Alfredas Martelis, urvų tyrinėjimo (speleologijos) Prancūzijoje pradininkas, nuvedė per jį ekspediciją, kuri truko tris dienas.
