Juolab, kad dėl COVID-19 pandemijos niekur iš Lietuvos nebuvau išvykęs jau dvejus metus ir per tą laiką jokių atostogų net neplanavau. Apie išvyką į šiltuosius kraštus svajojau labai ilgai, ir štai vieną dieną pamatęs, kad į saulėtąją Turkiją nuvykti ir apsistoti gana prabangiame viešbutyje, kuriame viskas įskaičiuota, galima vos už 300 eurų, ėmiau kalbinti draugus.
Pakerėjo pasakiški vaizdai
Rezultatas pranoko visus lūkesčius – tą pačią dieną susiorganizuoti kelionės bilietai, darbe suderintos atostogos, ir jau vidurnaktį mikroautobusu pajudėta link Vilniaus oro uosto.
Kitos dienos vidurdienį jau sėdėjome saulėtojo Turkijos miesto Kušadasio (turk. Kuşadası) 5 žvaigždučių viešbutyje, pastatytame ant kalvos, nuo kurios atsiveria pasakiški Egėjo jūros vaizdai.
Sėdėjau sau lauke viešbučio kavinėje, žiūrėjau į palmes, į atsiveriančius Egėjo jūros ir kalnų vaizdus ir negalėjau patikėti savo akimis tuo, ką matau.
O vakare, išėjus į savo viešbučio kambario balkoną ir pamačius saulėlydį, iš džiaugsmo tiesiog apsalo širdis.
Norėjosi sau įgnybti, kad įsitikinčiau, jog tai ne sapnas...
Negalėjau patikėti, kad pagaliau atitolau nuo nuolat apie COVID-19 bėdas skalambijančių televizoriaus, radijo, beprotiško darbų tempo ir galėjau mėgautis ramybe ir poilsiu.
Kai pasaulį užklupo COVID-19 pandemija, mąsčiau, kad keliones teks pamiršti ilgam, tačiau džiugu, kad klydau.
Apsilankymas Damų paplūdimyje
Turkijoje iki tol buvau buvęs, regis, penkis kartus, tačiau apie Kušadasio miestelį šalies pietuose, 71 km į vakarus nuo Aidino, Egėjo jūros Kušadasio įlankos pakrantėje, Turkijos Rivjeroje, nebuvau nieko girdėjęs.
Prieš išvykdamas internete pažiūrėjau tik tiek, kad visą savaitę, kol čia poilsiausiu, oro temperatūra bus 27-28 laipsniai šilumos, o šalia – jūra, uostas, jachtų, kruizinių laivų prieplaukos.
Pamaniau, norint tiesiog atsikvėpti nuo darbo prie kompiuterio, ramus poilsis bus pats tas.
Kušadasis – nedidelis kurortinis miestelis paukščio galvos formos pusiasalyje. Iš vienos pusės skalaujamas jūros, iš kitos supamas Kaz Dağı kalnų. Miestelis lankytojus stebina savo gamtos grožiu.
Kušadasis yra apie 95 km nuo Izmiro, trečio pagal dydį Turkijos miesto.
Miesto pavadinimas „Kuşadası“ susideda iš žodžių „kuş“ (paukštis) ir „ada“ (sala). Taip miestas vadinamas nuo XX amžiaus pradžios, o toks pavadinimas miestui teko todėl, kad, žiūrint nuo jūros pusės, pusiasalis primena paukščio galvą.
Miestelio centre pakrantėje stovi skulptūra – didžiulis delnas, ant kurio nutūpę balandžiai.
Spalio mėnesį Kušadasyje klimatas primena mūsų vasarą – temperatūra visą savaitę siekė 27-28 laipsnius šilumos, o jūroje vandens temperatūra – 22-23 laipsniai.
Nustebino tai, kad Kušadasio miesto centre prekeiviai ne tokie įkyrūs kaip Alanijos ar Antalijos kurortuose – parduotuvėse gali prekes apžiūrėti ir nieks pernelyg nelenda į akis su įkalbinėjimais žūtbūt ką nors įsigyti.
Įžengus į populiarųjį „Lady beach“ (liet. Damų paplūdimį) nustebino tai, kad jis gana smulkaus ir švelnaus smėlio, o vanduo – skaidrus. Galima pasijusti panašiai kaip Smiltynės pliaže, tik skirtumas tas, kad Kušadasio Damų paplūdimyje veiksmas virte verda – apstu gultų, spalvotų skėčių, vandens pramogų, o palei pakrantę driekiasi jaukios kavinės, barai, restoranai ir viešbučiai.
Apie Damų paplūdimį teko girdėti dvi legendas, kodėl jis buvo taip pavadintas. Viena iš jų byloja, kad moterys šioje pakrantėje laukdavo savo vyrų, išplaukusių žvejoti. Kita legenda teigia, kad moterys visada paveldėdavo paplūdimio žemę, nes ji buvo bevertė.
Kušadasio simboliu laikoma salytė, esanti miesto uoste, pakeliui į Damų paplūdimį – puiki vieta pasivaikščiojimams. Aplink daug parduotuvių, kavinių, restoranų.
Sala molu sujungta su Kušadasio uostu. Čia esanti bizantiška pilis seniau buvo naudojama apsiginti nuo piratų, todėl yra žinoma kaip Piratų pilis. Joje kasdien galima išvysti daug turistų. Įdomu tai, kad apsilankymas pilies teritorijoje – nemokamas.
Nustebino mažos kainos
Teko apsilankyti ir kitame paplūdimyje – „Long Beach“, kuris yra kiek tolėliau nuo miesto centro. Jis kiek platesnis ir jame daugiau privatumo, tačiau kainos maloniai nustebino: šalia paplūdimio esančioje kavinėje užsisakius makaronų su daug jūros gėrybių – krevečių, midijų, kalmarų, taip pat lašišos patiekalą su bulvytėmis ir daržovėmis, taurę vyno, du bokalus alaus, vėliau dar atsigėrus du puodelius kavos ir suvalgius dvi porcijas ledų, už viską sumokėtos 248 liros. Tai būtų apie 22 eurus.
Žinant tai, kad mums maistą restorano darbuotojas atnešė tiesiog į paplūdimį ant jūros kranto ir nuolat mus paslaugiai aptarnavo, kaina – išties maža. Be to, tai, kad užsisakėme maisto, mums gultus ir skėčius paplūdimyje suteikė nemokamai – kaip dovaną, nors šiaip 2 žmonėms jie būtų atsiėję 50 lirų (apie 5 eurus).
Pasakykite, ar, tarkime, Palangoje, Nidoje ar Šventojoje už tokią sumą sulauksite tiek maisto, skanumynų, gėrimų ir paslaugų? Abejoju. Taigi, puikiai galima suprasti, kodėl lietuviai taip veržiasi į saulėtąją Turkiją.