Augina apie 200 karvių
Kai 2011 m. įvyko avarija, Japonijos valdžia nurodė sunaikinti visus netoliese augintus gyvūnus, nes šiuos pasiekė pavojinga radiacija.
Tačiau jau dešimtmetį ūkininkas Masami Yoshizawa nepaklūsta šiam nurodymui ir savo karves toliau augina.
„Aš buvau apšvitintas radiacijos, bet pasirinkau likti. Laikydamas šiuos galvijus viliuosi pamatyti pasaulį be branduolinių jėgainių“, – „Reuters“ sakė vyras.
Po Fukušimos avarijos, šimtai tūkstančių žmonių buvo priversti palikti savo namus. Daug karvių, kurios nebuvo sunaikintos, tiesiog nudvėsė iš bado.
M.Yoshizawa pasiliko savo namuose ir priglaudė gyvūnus, kurie buvo savo šeimininkų palikti likimo valiai.
Dabar jis rūpinasi daugiau nei 200 galvijų ir sako taip protestuojantis prieš valdžią ir „Tepco“ – Fukušimos atominės jėgainės savininkę.
„Tikiuosi, kad žmonės žvelgia į šiuos gyvūnus, kurie išgyveno taip ilgai, kaip į paminklą nelaimei, kaip į antibranduolinės energijos simbolį“, – sakė jis.
Vyro teigimu, per metus gyvulių išlaikymas jam atsieina apie 74 tūkst. JAV dolerių, didžiąją dalį pinigų jis susirenka iš aukų.
Kasdien jis net su buldozeriu važiuoja susirinkti pūvančių daržovių iš prekybos centrų ir maistinių atliekų iš gamyklų.
Nors M.Yoshizawa gavo kompensaciją už nelaimę, jis negaili kritikos „Tepco“ už tai, ką ji skyrė vietos gyventojams. Kiekvieną mėnesį jis ir nuvyksta protestuoti prie bendrovės būstinės.
Kai palaidos paskutinę katę – tada nori pats numirti
Sakae Kato prieš dešimtmetį taip pat priėmė svarbų sprendimą. Jis liko karantino zonoje tam, kad išgelbėtų apleistas kates, kurios liko šeimininkams bėgant nuo radiacijos. Palikti gyvūnų jis net nežada.
„Noriu užtikrinti – esu čia tam, kad pasirūpinčiau visomis jomis, iki pačios paskutinės, – „Reuters“ sakė jis iš savo namų užterštoje karantino zonoje. – Tuomet noriu numirti pats – ar tai būtų po dienos, ar po valandos.“
Jis jau savo sode palaidojęs 23 kates. Naujausius kapus sujaukė laukiniai šernai, kurie rausiasi žmonių beveik nebegyvenamoje teritorijoje. S.Kato savo namuose ir dar viename tuščiame pastate rūpinasi iš viso 41 kate.
Maistą gyvūnams jis palieka namelyje, kurį šildo parafino krosnimi. Jis rūpinasi iš išgelbėtu šunimi Pochi.
Vandens jo namuose nėra – 57-erių vyras butelius pildosi netoliese esančiame šaltinyje arba važiuoja į viešuosius tualetus.
Buvęs nedidelio statybų verslo savininkas pasakoja, kad jo sprendimą likti karantino zonoje, iš kurios evakavosi 160 tūkst. žmonių, iš dalies lėmė šokas – kai apleistuose pastatuose, kuriuos jis padėjo griauti, rasdavo negyvus naminius gyvūnėlius.
Katės jam suteikė ir priežastį likti žemėje, kurioje gyveno jau trys jo šeimos kartos. „Nenoriu išvažiuoti, man patinka gyventi šiuose kalnuose“, – sakė jis namuose, kuriuos jam lankyti yra leidžiama, bet formaliai – neleidžiama nakvoti.
Dviejų aukštų medinė konstrukcija atrodo prastai. Grindų mediena pūva, sienose ir stoge – skylės. Prieš mėnesį namuką stipriai apgadino ir siautusi galinga audra, kuri pažadino prisiminimus apie 2011 m. kovo 11 d. įvykusį žemės drebėjimą. Jis sukėlė cunamį, dėl kurio ir kilo avarija atominėje elektrinėje.
„Jis atlaikys dar 2 ar 3 metus. Sienos jau pradėję linkti“, – sakė vyras.
S.Kato skaičiuoja, kad gyvūnams jis išleidžia apie 7 tūkst. dolerių per mėnesį – ne tik katėms, bet ir šunų maistui šernams, kurie vakarais knisasi netoli jo namų.
Ūkininkai šernus laiko kenkėjais, bet S.Kato – kitos nuomonės. Vasarį jis buvo sulaikytas įtarus, kad tai jis išlaisvino laukinį šerną, kuris pakliuvo į Japonijos vyriausybės paspęstus spąstus.
