Būtent nuo to ir pradėjome pokalbį su keliautoju Jonu Jonušu, kuris saugų ir patogų gyvenimą Lietuvoje iškeitė į mažai pažįstamą Dominiką ir dabar dalina patarimus tokiems pat avantiūristams, besiruošiantiems į savo gyvenimo nuotykį.
Ne kiekviena diena yra manjana
Paklaustas, kokie gi būtų pirmieji žingsniai ruošiantis ilgalaikei tolimai egzotinei kelionei J.Jonušas atsakė, esą svarbu pačiam sau atsakyti į klausimą, ko iš kelionės tikimąsi. „Labai svarbu, ypač keliaujant su antrąją puse ar šeima, aiškiai apibrėžti lūkesčius. Kartais ta egzotika gali pavirsti paprasčiausia buitimi ir sunkumais, kas gali viską sugadinti. Svarbu atsakyti sau, koks šios kelionės tikslas. Visi tikslai yra geri, jei jie aiškūs“, – regis paprastus, tačiau dažnai pamirštamus dalykus aiškino pašnekovas.
 |
| J.Jonušo nuotr./Dominikos respublika |
Paties keliautojo tikslas paprastas ir aiškus – pažinti, todėl jau yra pabuvojęs ne vienoje egzotiškoje šalyje, tarp kurių buvo Karibai, Peru, Mongolija, Vietnamas ir daug kitų. Aktyvus keliavimas ilgainiui subrandino mintį apie kraustymąsi į egzotiškus kraštus.
„Keliauti ir pažinti kitus kraštus labai smagu, o smagiausia būti ten kur šilta, kai namuose ir per šildymo sezoną kambaryje vos 19 laipsnių šilumos. Teko nemažai lankytis Karibuose atostogaujant, visada patiko šis pasaulio kraštas, nuo vaikystės pažįstamas iš knygų apie piratus ir nuotykius. Piratų ten jau neliko, bet saulės užtenka ištisus metus. Palyginti su Azijos šalimis ten mažiau žmonių, daugiau tvarkos ir švaros, tačiau ir pietiečiams būdingos „manjana“ filosofijos netrūksta“, – pasirinkimą keliems mėnesiams persikelti į Dominiką argumentavo J.Jonušas.
 |
| J.Jonušo nuotr./Namai Dominikoje |
Tačiau keliautojas pabrėžia, kad nuo Lietuvos nebėgo ir emigrantu savęs nelaikė. Paprasčiausiai kamavo nuotykių ir pažinimo troškimas, todėl galiausiai sau pasakė: „Kada, jeigu ne dabar“. Keliavo J.Jonušas ne vienas, o su visa šeima – žmona ir mažąja dukrele. Todėl ir atsakomybė vyro pečius slėgė kur kas didesnė. Paklaustas, ar spontaniškas poelgis pasiteisino, keliautojas atsako paprastai: „Iki šiol ilgiuosi tos vietos, tad manau, kad sprendimas pasiteisino“.
Rizika perkaisti arba sušalti
Pats J.Jonušas su šeima į Dominiką pradėjo ruoštis prieš gerą pusmetį. Tą patį pataria daryti ir kitiems atkreipdamas dėmesį, kad tam tikros kelionės reikalauja rimtesnio pasiruošimo, kuris gali trukti ilgiau nei buvo planuota, pvz., kai kuriose šalyse yra reikalingi specialūs skiepai, kuriuos reikia pasidaryti mažiausiai prieš pusę metų, kartais net prieš metus. Na o pirmasis konkretus pasiruošimo žingsnis, pasak keliautojo, yra išsiaiškinti šalies klimatą.
 |
| J.Jonušo nuotr./Lagūna |
„Į kai kuriuos kraštus verta keliauti tik tam tikru metu ir visiškai neverta kitu, pvz., į Karibų salas geriau keliauti, kai ten pasibaigęs ar dar neprasidėjęs uraganų sezonas, kai nėra labai karšta ir vyksta įspūdingos šventės, tokios kaip Velykų karnavalai ir pan. O nukeliavus į Mongoliją žiemą gali tekti nakvoti esant 40 laipsnių šalčiui“, – pavyzdžių pažėrė J.Jonušas.
Darbas virtęs malonumu
Išsiaiškinus kelionės tikslus pravartu būtų išsiaiškinti ir kaip juos įgyvendinti. Patyrę keliautojai be didelio vargo ir dažniausiai su malonumu patys planuoja kelionės maršrutą, tačiau J.Jonušas ramina, esą ir mažiau pasaulio mačiusieji gali bandyti susidaryti programą patys be specialistų pagalbos, žinoma, jei tik tam yra noro ir laiko, ir išsako keletą patarimų, kurie sunkų darbą gali paversti nemažu malonumu.
 |
| J.Jonušo nuotr./Žuvis iš jūros |
„Raskite pažįstamų, kurie jau yra buvę panašioje šalyje ir padarykite įspūdžių pasidalinimo vakarėlį, tikrai nemažai sužinosite. Kitas būdas susipažinti su šalimi yra rasti dokumentikos apie ją. Kadaise domėjausi Grenada, pažiūrėjau keletą keliautojų padarytų filmų internete ir supratau, kad man šita šalis visiškai nepatiks. Forumai taip pat labai svarbus informacijos šaltinis, tačiau vienas geriausių yra tos šalies tinklalapiai. Ir ne tik tie, kurie skirti turistams, tačiau laikraščiai ir kiti žinių šaltiniai, skirti kasdieniam gyvenimui, tos šalies gyventojams. Iš jų susidarysite tikresnį vaizdą, kuo jie gyvena, kas kiek kainuoja ir pan.“, – išradingus būdus susipažinti su norima šalimi vardino keliautojas.
Egzotiška kasdienybė
Toliau kalbantis apie maršruto sudarymą J.Jonušas pabrėžia, kad labai svarbu perprasti vietinių žmonių gyvenimo ritmą ir specifiką. Tai pravers ne tik planuojant kelionę, bet ir bandant išvengti kuriozinių situacijų, kartais net nelaimių. Žinoma, kaip ir kiekvienoje gyvenimo situacijoje aklai pasitikėti kiekvienu sutiktu negalima, o geriausia, esą yra, iš anksto išsiaiškinti, kur kokios žaidimo sąlygos.
 |
| J.Jonušo nuotr./Lagūna ir artėjantis lietus |
„Vietname geriau nepasitikėti vietinėmis kelionių agentūromis, nebent jos rekomenduotos, kitaip galima likti be viešbučių, be skrydžių ir be įspūdžių. O Peru turo operatorių paslaugos yra nebrangios ir gana patikimos. Išlipi iš lėktuvo, o tavęs jau kažkas laukia, ima už rankos ir veža ten kur reikia, kaip sutarta ir kada sutarta. Be vietinių pagalbos išsiversti sunku“, – iš patirties kalbėjo pašnekovas.
Todėl be komunikabilumo, šypsenos veide ir netgi keleto išmoktų tos šalies kalbos žodžių geriau nė kojos iš namų nekelti, mat būtent šie ginklai, anot J.Jonušo, atveria duris, kai padėtis jau gali atrodyti beviltiška. Žinoma, apsikabinti žodyno mokantis svetimos kalbos nebūtina, mat angliškai dažniausiai susikalbama net atokiausiuose kampeliuose. O mokantys prancūziškai galės laisvai bendrauti buvusiose Prancūzijos kolonijose.
Bet kokiu atveju kalbėtis tikrai teks, ypač jei prireiks pagalbos. Paklaustas, kur kreiptis ištikus nelaimei, keliautojas nusijuokia, kad skambutis namo vargiai padės, todėl būtina susidraugauti su vietiniais ir spręsti problemas taip, kaip sprendžia jie. Tai esą yra greičiausias būdas. Nemenką stresą jaudinantis dėl dukros teko išgyventi ir pačiam J.Jonušui viešint Kiurasao saloje.
 |
| J.Jonušo nuotr./Keptos jūrų žuvys |
„Dukra žaidė su nuodingo medžio šaka ir palietė veidą išsitepusi pirštus nuodingais medžio syvais. Kitą rytą veidas atrodė kaip sugeltas bičių: viena akis užtinusi aklinai, lupos, nosis nusėtos didžiulėmis pūslėmis, padengtomis skaidriu skysčiu. Žinant, kad prie to medžio mirtimi bausdavo vergus pririšant ir paliekant juos per naktį, darėsi baisoka. Kaimynė pasirodė esanti gydytoja, bet ir ji pasiūlė tik praplauti ramunėlių arbata, nes priešnuodžio jokio nėra. Radom ir vietinį felčerį, kuris pasiūlė tą patį. Tą kartą viskas baigėsi laimingai. Tokios būna tos egzotiškos kelionės,“ – laimingą pabaigą prisiminęs džiaugėsi vyras.
Atsargiai – karas!
Deja, tačiau ne tik nuodingi medžiai ar gyviai tyko egzotinėse šalyse. Ko gero, daug didesnį rūpestį kelia nerami politinė situacija, kuri susiklosčiusi daugelyje tolimų kraštų. Ir nors aistringus keliautojus tai retai sustabdo, J.Jonušas primygtinai pataria nevažiuoti į tokias šalis, kuriose neseniai buvo neramumų.
„Vietiniai žinių portalai yra geras informacijos šaltinis, taip pat Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje yra šiek tiek rekomendacijų ir informacijos apie situacijas kitose šalyse. Galima panaršyti JAV valdžios tinklalapiuose, kur labai daug tokios informacijos. Mūsų sovietinė praeitis kai kur duris atidaro, kai kur gali net ir uždaryti, tiesiog reikia gerbti vietinę tvarką, pasidomėti kultūriniais niuansais ir laikytis neutraliai,“ – patarė keliautojas.
Todėl nesvarbu, į kokią šalį vykstama, visada pravartu turėti artimiausios Lietuvos ambasados ar atstovybės, kelionių agentūros kontaktus, mobilaus operatoriaus tarptautinius numerius, informaciją apie banko bei draudimo bendroves. Patartina vietoje įsigyti mobilaus ryšio kortelę ir išsiaiškinti ar jūsų operatorius, kurio paslaugomis naudojatės Lietuvoje, veikia šalyje, į kurią vykstate.
Visas gyvenimas viename lagamine – misija neįmanoma?
Tačiau kalbant apie kasdieniškus rūpesčius, juos galima numatyti jau kraunantis lagaminą. Ir pirmiausia, į ką J.Jonušas atkreipė dėmesį, yra lagamino dydis ir svoris, kuris dažnai kelionėje sugadina nuotaiką. „Daiktų reikia pasiimti kuo mažiau ir tik pačius būtiniausius. Iš anksto raskite tos šalies parduotuves, informacija apie tai, kas kiek kainuoja. Neapsimoka imti net tokių dalykų kaip šampūnas. Viską nebrangiai galima įsigyti ten, kur nukeliausit. Tik, žinoma, apsipirkite vietinėse parduotuvėse, o ne oro uoste ar viešbutyje. Svarbiausia patogi avalynė, nedidelis medikamentų rinkinėlis ir pan.,“ – apie kovą su noru į kelionę pasiimti visą spintos turinį kalbėjo keliautojas.
 |
| J.Jonušo nuotr./Kartais užsukantis kruizinis laivas |
Ne ką mažiau svarbus aspektas – pinigai. Jų, pasak J.Jonušo, geriausia turėti ne daugiau kaip kelis šimtus dolerių smulkiomis kupiūromis, vengiant įplyšusių ir apgadintų banknotų, mat jų gali nepriimti, tačiau keičiant pinigus ar atsiskaitant tikrai kažkas bandys įbrukti. Nors pagrindines išlaidas geriau apmokėti iš anksto (viešbučiai, mašinų nuoma ir t.t.), už visa kita be problemų galima atsiskaityti vietoje kortele. Pasak pašnekovo, geriausia turėti kelias skirtingas korteles – vieną MasterCard, kitą – Visa ir pan. Jos pravers ne tik atsiskaitant, bet ir norint pasinaudoti sveikatos draudimu, mat dažniausiai prašoma parodyti kreditinę kortelę.
 |
| J.Jonušo nuotr./Spalvoti salos nameliai |
„Bet kokiu atveju, nors atrodo šalys ir mažiau pažengusios, jose rasite bankomatų ir galimybių atsiskaityti kortele. Ne taip kaip kokioje nors Perlojoje Lietuvos vidury,“ – akmenį į Lietuvos daržą juokais metė J.Jonušas.
Pasinaudokit J.Jonušo patarimais ir kelionėje išvengsite daug kuriozų bei nesusipratimų. Tačiau garantuoti to, žinoma, niekas negali. O gal ir nereikia. Juk tai keliones ir daro ypatingomis.
Daugiau rasite: kelioniuakademija.lt
