Ikipandeminę vasarą rusai supaprastino patekimą į Karaliaučių įsidiegdami elektronines vizas, kas labai palengvino ir atpigino kelionę. Tą vasarą, pamenu, į Karaliaučių metėsi ir būriai lietuvių – prie krašto sienos laukdavo daugiausia lietuvių vairuojami automobiliai. Vieni ten važiavo atostogauti, kiti apsipirkti, tretiems išvis buvo įdomu patirti, kas ten per keista teritorija.
O kodėl tą kraštą pavadinau našlaitišku. Nes jo niekas, įskaitant ir pačius rusus, nemyli. Jis Europos žemėlapyje yra tarsi bjauri juodoji skylė, tarsi zaraza bei votis, visiems gadinanti kraują, ir, deja, labiausiai mums.
Trumpai papasakosiu, iš kur ta vargo žemė išvis atsirado. Kaip jau minėjau, dabartinėje Karaliaučiaus krašto (dabar vadinamoje baisiu pavadinimu – Kaliningrad) teritorijoje viešpatavo vienokios ar kitokios vokiečių valstybės įstatymai. Rusai į tas žemes galėjo užeiti nebent kaip svečiai.
