Kornvalio Pasaulio kraštas (Land's End)
Wikimedia.org nuotr./Galbūt pasaulio kraštas atrodo būtent taip? |
Kornvalis – tai karaliaus Artūro šalis, riterių gimtinė. Riterių dvasia čia gyva ir šių dienų kasdienybėje. Kornvalyje gyveno elfai, kontrabandininkai, piratai, sudužusių laivų plėšikai ir šalia jų – šventieji. Visa tai apipinta dar senesnių, paslaptingų senovės kultūrų įvairiomis medžioklės relikvijomis. Land's End (Pasaulio kraštas) – tai vakarinis Britanijos taškas, nuo čia iki Amerikos nėra nieko, išskyrus septynias Sicilijos saleles ir vandenyno platybes. Senovės romėnai šią vietą vadino „audrų krėslu“. Tačiau dabar tai sukomercializuota ir gausiai žmonių lankoma vieta. Čia gausu viešbučių, kavinių, paukščių stebėjimo vietų. O štai Driežo Taškas (Lizard point) – pietinis Anglijos taškas, svaiginantis gamtos grožiu – stačios pakrantės ir bedugnėje kunkuliuojantis, į uolas dūžtantis vandenynas.
Wikimedia.org nuotr./Galbūt pasaulio kraštas atrodo būtent taip? |
Pietų Australijos pakrantė
Wikimedia.org nuotr./Galbūt pasaulio kraštas atrodo būtent taip? |
O gal pasaulio kraštas atrodo būtent taip? Pietų Australijos pakrantė driekiasi 4800 kilometrų – pakrantės regione yra apie 100 salų. Apskritai, Australijos gamtos įvairovė yra labai didelė – čia galima sutikti dykumas, uolėtus slėnius, žaliuojančius javų laukus – todėl gamtos įvairovė nenustoja stebinti. O pasaulio krašto įspūdį Pietų Australijoje sukuria skaidrioji padangė, vandenyje besibaigianti žemė ir neaprėpiami vandenyno toliai... Naktinis dangus ir ramybe alsuojanti gamta. Pietų Australijos uolos būna raudonos, rudos ir baltos spalvos. Todėl dažnam čia keliaujančiam žmogui atrodo, jog jis pateko į kitą planetą ar pasaulį.
Wikimedia.org nuotr./Galbūt pasaulio kraštas atrodo būtent taip? |
Norvegijos Pasaulio kraštas – Nordkapas
Danų poetė ir eseistė Inger Christensen „pasaulio kraštą“ atrado Norvegijoje. Ji pasakoja, jog pakeliui į Nordkapą Narvike gali pamatyti ženklą, pasakojantį apie šio pasaulio atstumus ir ilgesius. Štai, pavyzdžiui, jei esi iš Romos, Paryžiaus arba Vienos, iš senosios Europą apjuosusios kultūrinės juostos, tuomet būsi atsidūręs labai toli nuo savo namų: 4168 km nuo Romos, 3257 km nuo Paryžiaus ar 3525 km nuo Vienos, 2072 km nuo Kopenhagos.
Wikimedia.org nuotr./Galbūt pasaulio kraštas atrodo būtent taip? |
Christensen pasakoja mums apie Norvegijos Nordkapą, kuris yra 71°10´21´´ šiaurės platumos. Iš tikrųjų jis ne šiauriausias Norvegijos taškas (tai Skjelviksodenas netoliese), bet joks kitas kyšulys nesukelia tokio šiurpaus įspūdžio: „Stačiai smingančio skardžio kolosas, jo tamsus granitas viršuje virsta į vėjo nugludintą platformą, tribūną, didelę kaip rotušės aikštė, kur net galima pasivaikščioti, bet kad ir kur nueitum, tave kiaurai peršvies begalybė, o vietoj besišypsančio turisto nuotraukoje liks efemeriškas besisklaidančių dulkelių siluetas“.
Wikimedia.org nuotr./Galbūt pasaulio kraštas atrodo būtent taip? |
Visas šis skvarbios šviesos pojūtis, pasak poetės, atsiranda dar ir todėl, kad net ir vasara čia šviečia vidunakčio saulė. Atrodo, visu kūnu jauti, kaip Žemė pasvirusi į kosmosą. Stovi švytinčią vasaros dieną, prasidėjusią prieš kelis mėnesius ir truksiančią dar kelis. Ir jeigu liktum stovėti, iš lėto prasmegtum žiemos naktyje, kur pusę metų kiaurą parą tvyros tamsa.
Apskritai, visas Finmarkas yra ribinis peizažas. Panašus įspūdis kyla ne tik Nordkape, bet ir tuščiose kalnų platybėse, prie Arkties vandenyno ar Barenco jūros krantų. Visur apima tas pats jausmas – štai žmonių pasaulio riba.
Naujosios Zelandijos pakrantė
Wikimedia.org nuotr./Galbūt pasaulio kraštas atrodo būtent taip? |
Be daugelio kitų salų Naująją Zelandiją sudaro dvi didžiausios – Pietinė ir Šiaurinė salos, atskirtos Kuko sąsiauriu. Šaliai tiesiogiai pavaldžios ir didžiąsias salas supančios salos (Stiuarto, Snerso, Didžiojo barjero, Baltoji sala), ir toliau nutolę salynai: Čatemo, Oklendo, Kempbelo, Antipodų, Baunti, Kermadeko salos. Vandenynas ir į uolas dūžtančios bangos, tropinė žaluma ir kalnai: atrodytų, jog esi rojuje. Zelandiečiai sako, jog tam, kad pasiektum „rojų ir pasaulio kraštą“ turi eiti pakrante ir rasti vietą be žmonių... Tuomet atsisėdi ir klausaisi vėjo bei žvelgi į tolį.
Wikimedia.org nuotr./Galbūt pasaulio kraštas atrodo būtent taip? |
3/4 salų Naujosios Zelandijos paviršiaus užima kalnai, aukštumos ir kalvos. Pietinės salos vakariniu pakraščiu driekiasi Pietų Alpės, iškylančios į 3764 m Kuko kalną. Pietų Alpes dengia dideli ledynų plotai. Šiaurės salos centrinėje dalyje iškilusi vulkaninė plynaukštė su seismiškai aktyvia Taupo vulkanine sritimi. Čia stūkso Ruapehu, Taranakio, Tongariro ir kt. ugnikalniai, gausu geizerių, karštųjų versmių. Atrodytų, jog čia visiškai niekas negyvena ir pasaulis baigiasi čia.