Pigios avialinijos bei interneto suteikiamos galimybės ne tik rasti aktualią informaciją, tačiau ir dalintis savo patirtimi bei įspūdžiais pakeitė kaip planuojamos atostogos ir kokios kelionių kryptys pasirenkamos. Turizmo pasaulyje pradėjus plisti dalinimosi ekonomika paremtiems keliavimo sprendimams, tokiems kaip nakvynės paieškos per „Airbnb“ platformą, žymiai lengviau tapo prisiliesti prie vietinės kultūros. Tad kokie veiksniai lemia pokyčius mūsų kelionėse, kaip keisis mūsų keliavimas netolimoje ateityje bei kokios turizmo rinkos prognozės Lietuvai?
Kelionės ir skaitmeniniai sprendimai
65 proc. žmonių prieš keliaudami informacijos apie savo kelionės kryptį ieško internetu – ši statistika būdinga visam pasauliui. Vis lengviau tampa palyginti kelias alternatyvas, pasirinkti iš keleto šalių ar miestų. Be šios srities senbuvių, tokių kaip „Expedia“ arba „Tripadvisor“, vertinimus ima siūlyti ir „Google“. Tik spėjus pagalvoti apie kelionės kryptį, „Google“, atrodo, jau žino viską apie ten esančias geriausias vietoves, tik jums aktualias veiklas bei lankytinus objektus.
O naujoji „Google Trips“ programėlė susinchronizuoja visą apie jus „Google“ pasiekiamą informaciją, todėl tereikia draugui elektroniniu paštu užsiminti, kad galvojate apie Paryžių ir „Google“ jau ras aktualiausius pasiūlymus jums būtent šiame mieste.
Vis didesniu mitu tampa teiginys, kad internetu pasiekiama informacija dažniausiai aktuali tik Y ir Z kartų atstovams. Besinaudojančiųjų internetu amžiaus vidurkis vis kyla, ypač vakarietiškos kultūros šalyse. Škotai, pastebėję, kad jų tikslinėse rinkose (Jungtinė Karalystėje, Skandinavijos šalyse bei JAV) ši tendendecija itin ryški, visiškai atsisakė spausdintų turizmo reklamų ir visą savo šalies, kaip turizmo krypties, populiarinimo rinkodarą perkelė į elektroninę erdvę. Manoma, kad visų kartų atstovams vis didesnę įtaką turės skaitmeniniai sprendimai ir vis mažiau svarbūs taps tradiciniai informacijos apie keliones paieškos būdai, tokie kaip parodos bei plakatai.
Vienas iš svarbiausių veiksnių, nulemiančių kelionės krypties pasirinkimą, vis dar išlieka draugo arba pažįstamo rekomendacija.
Tačiau su interneto bei socialinių medijų bumu, draugo arba pažįstamo sąvoka kiek pasikeitė. Draugai dabar gali būti ir virtualūs – tinklaraštininkai, videoraštininkai bei gerai viešumoje žinomos asmenybės. Įdomu, kad idėjų kelionėms bei kelionių krypties pasirinkimui daugybė keliautojų semiasi iš Instagram – tai populiariausias įkvėpimo šaltinis tarp keliautojų. Spėjama, kad šio socialinio tinklo įtaka turizmui ateityje tik augs.
Kaip keliausime ateityje?
Daugelio keliautojų pamėgtas kelionių gidas „The Lonely Planet“ spėja, kad kitąmet daugės solo kelionių. Nors daugėja pranešimų apie terorizmo grėsmę bei nesaugias vietoves, keliautojai tampa vis drąsesni, vis daugiau žmonių į svečių šalių pažinimą leidžiasi vieni. Keliautojai įvardija, kad keliavimas solo yra pats geriausias savęs išbandymas bei „išstūmimas“ iš komforto zonos. Solo keliautojai dažnai renkasi netradicines kryptis, ieško iššūkių bei nuotykių. Patys drąsiausi – vokiečiai bei kanadiečiai.
Politinė situacija pasaulyje taip pat daro vis didesnę įtaką ne tik pasirenkamoms kelionių kryptims, bet ir kelionių dažniui. Štai po „Brexit“ sprendimo britų atostogos Europoje padažnėjo, jie ėmė rinktis iki tol buvusias nestandartines kryptis – Rytų Europą bei Skandinaviją.
Daugelis įvardija, kad nori išnaudoti bevizį rėžimą ir „keliavimą be rūpesčių“ tarp ES narių iki kol bus priimti konkretūs nutarimai dėl Didžiosios Britanijos sienų. ES kiti metai tikrai gali būti vadinami išbandymų metais – spėjama, kad griežtesnės sienų kontrolės grėsmė tarp kitų ES narių paskatins europiečius aplankyti vietoves Europoje, kurias daugelis atidėdavo į „kada nors“ sąrašą.
Taip pat, vis labiau augs „būtina pamatyti dabar“ kelionės krypčių bumas. Kasmet žurnalas ir portalas „Forbes“ įvardija, kad kelias vietoves tiesiog būtina aplankyti būtent dabar, nes jos labai greitai keičiasi ir greitai neteks savo autentiškumo ne tik dėl politinių, bet ir dėl klimato kaitos aspektų – tai Kuba, Antarktida bei Mianmaras (Birma).
Pastaroji šalis, dar visai neseniai buvusi tikru tabu daugeliui turistų, tampa vis atviresnė. Tačiau neabejojama, kad turizmas netruks palikti ir neigiamą materialistiškumo antspaudą šioje itin draugiškoje bei atviroje visuomenėje.
Turizmo pokyčiai Lietuvoje: esame populiarūs trumpiems turistams
Skrydžiams pingant, o naujų krypčių pasiūlai vis didėjant, vis dažniau keliaujama lėktuvu. 2016 m. į Lietuvą oru atkeliavo maždaug 36 proc. visų turistų ir šis skaičius kasmet vis didėja. Lietuvos oro uostai teigia, kad didžiąją oro vežėjų rinkos dalį Lietuvoje užima pigios arba kitaip dar vadinamos biudžetinės avialinijos, tokios kaip „Ryanair“ bei „Wizzair“. Šių bendrovių itin mėgstami maršrutai yra orientuoti į savaitgalio keliones (angl. Weekend Break), kurias žmonės dažnai nusiperka spontaniškai, labiau atkreipdami dėmesį į skrydžio kainą, negu į potencialias visos kelionės išlaidas. Tokie turistai Lietuvoje pabūna trumpai, 2-4 dienas, dažnai apsiribodami Vilniumi arba vos keliomis vietovėmis, tad trumpėja vidutinė jų viešnagės trukmė bei aplankomų taškų skaičius.
Tačiau tai atveria ir naujų galimybių duris turizmo paslaugų tiekėjams: vis populiarėjant „patirčių“ ir „nuotykių“ turizmui bei solo kelionėms – tai puiki galimybė pasiūlyti turistams vienos dienos pramogas aplink didžiuosius miestus, suteikiant transportą bei paslaugų paketą.
