Nors iki šių dienų išgyveno tik vienas objektas – Cheopso piramidė, kone kiekvienas sugebėtų išvardyti bent didžiąją dalį Septynių pasaulio stebuklų. O kaip atrodytų šie objektai, jeigu laikas būtų buvęs gailestingas jiems? Menininkų ir dizainerių grupė tarptautinės draudimo bendrovės „Budget Direct“ užsakymu sukūrė, kaip pasikeistų lankytinų vietų peizažai.
Rodo kolosas
Rodo kolosas – milžiniška graikų Saulės dievo Helijo skulptūra, stovėjusi Rodo saloje III a. pr. m. e. Jos aukštis siekė apie 35 metrus, o jam tarp statulos kojų galėjo praplaukti net ir dideli laivai. Statula išstovėjo tik 56 metus – ją sugriovė žemės drebėjimas. Liekanos pragulėjo virš 800 metų, kol kalifas nurodė jas išlydyti ir išparduoti.
Cheopso arba Didžioji Gizos piramidė
Pastatyta apie 2570 m. pr. m. e., ši piramidė beveik tūkstantį metų buvo aukščiausias žmogaus sukurtas pastatas. Kadaise jos aukštis siekė 146,65 m., ji buvo padengta balto kalkakmenio apdailos blokais. Šie blokai buvo nuardyti XIII a. statant dabartinio Kairo namus, o piramidė yra šiek tiek žemesnė – 137,38 m.
Kabantieji Babilono sodai
Ar šie sodai iš tiesų kada nors egzistavo? Tai yra vienintelis objektas sąraše, kurio buvimu archeologai nėra visiškai užtikrinti – galbūt jie tebuvo rašytojo vaizduotė. Manoma, kad šie sodai sukurti apie 600 m. pr. m. e. – jie buvo karaliaus Nabuchodonosaro II dovana žmonai Amytis, kuri ilgėjosi savo gimtųjų namų Medijoje. Sodai galėjo būti sukurti viena virš kitos buvusiose terasose, galėjusiose siekti 40 m aukštį.
Aleksandrijos švyturys
Šis III a. pr. m. e. pastatytas žinomiausias pasaulio švyturys prastovėjo apie 1500 metų, kol jį galutinai sugriovė žemės drebėjimas. Nors švyturys neišliko iki mūsų dienų, jo įtaka vis dar jaučiama, nes jis tapo prototipu daugeliui kitų švyturių, pastatytų Viduržemio jūros pakrantėse.
Halikarnaso mauzoliejus
Mažojoje Azijoje, Halikarnaso mieste (dabar Bodrumas), stovėjęs mauzoliejus baigtas statyti 351 m. pr. m. e. Jį Artemisija, Persų imperijos Karijos provincijos satrapo Mauzolo žmona, pastatė savo mirusiam vyrui. Jis buvo toks įspūdingas, kad mauzoliejus tapo bendriniu žodžiu, kuriuo vadinami dideli antkapiniai statiniai. Mauzoliejus išstovėjo apie 16 šimtmečių. XII amžiuje jis smarkiai nukentėjo nuo žemės drebėjimų, o XV–XVI a. pradžioje Rodo (Maltos) ordinas Halikarnaso mauzoliejaus likučius naudojo Bodrumo tvirtovės statybai.
Dzeuso skulptūra
13 metrų aukso ir dramblio kaulo statula buvo pastatyta Olimpijoje, kuri buvo svarbus religinis centras. Olimpijos gyventojai norėjo su ja nukonkuruoti pačius Atėnus. Skulptūra buvo pabaigta apie 435 m. pr. m. e. ir išsilaikė daug metų, kol V m. e. a. buvo sunaikinta per gaisrą.
Artemidės šventykla
Paskutinė Artemidės šventykla Efese (dabartinė Turkija) buvo statoma tris kartus. Pirmąją sunaikino Herostratas, kuris taip pasielgė tik tam, kad taptų įžymus. Antrąją – gotai, kurie miestą nuniokojo bėgdami nuo romėnų. Paskutinę, pastatytą apie 550 m. pr. m. e., nusiaubė krikščionys – iš jos teliko vienintelė kolona, kuri matoma ir iki šiol.