2000 m. pasirodęs filmas „Paplūdimys“ („The beach“) su Leonardo di Caprio tapo papildomu impulsu Tailando turizmui. Įspūdinga Koh Phi Phi salos gamta nepaliko abejingų ne tik kino, bet ir kelionių gerbėjų. Deja, tik filme tai yra atoki, negyvenama sala. Vandenyje išsirikiavę kateriai ir tūkstančiai turistų, susispaudusių siaurame smėlio ruože, neprimena filme matyto izoliuoto rojaus kampelio.
Visi sutikti keliautojai linguodami galvas sutinka, kad Tailandas yra labai turistiškas. Tad jei prognozuojami 100 milijonų tikrai vieną dieną atvyks, ši šalis taps tiesiog sausakimša. Neabejotina, kad nemaža dalis savarankiškų keliautojų į ją daugiau nebegrįš.
Turizmas neabejotinai prisideda prie besivystančių šalių ekonominės gerovės ir plėtros. Turistai į Aziją atneša ne tik pinigus, taip drauge kuriama ir infrastruktūra, galinti pasitarnauti ir vietiniams. Atsiranda keliai, ligoninės, į tolimiausius kaimelius atkeliauja elektra ir internetas.
Deja, neatpažįstamai pasikeičia vietinių miestų veidas. Turizmo infrastruktūra pradeda pampti, išstumdama vietinius verslus, kol galiausiai centras tampa uždaru turistų getu, kuriame viskas sukurta patenkinti atvykėlių įgeidžius.
Taip pat į ganėtinai konservatyvias ir savitas tradicijas turinčias visuomenes atkeliauja sekso turizmas, nusikaltimai, alkoholio ir narkotikų kultūra bei būriai vietos papročius laužančių vakariečių. Tailando gatvėse nieko nestebina senukai, einantys susikibę rankomis su jaunomis tailandietėmis, perkantys joms gėrimus ir kartu keliaujantys. Tai tik viena paveikslo dalis. Šioje šalyje taip pat galima pažiūrėti vadinamuosius ping pong šou, kuriuose vietinės moterys demonstruoja, kaip makštimi atidaryti alaus butelį ir kitus triukus.
Nors prostitucija Tailande uždrausta, tačiau ji ganėtinai toleruojama ir sudaro didelę šalies ekonomikos dalį.
Pasaulio gelbėjimas, verčiantis pakratyti kišenę
Šalia esančioje Kambodžoje maždaug 12 tūkst. vaikų gyvena našlaičių prieglaudose. Visgi tik penktadalis jų yra našlaičiai. Dauguma tėvų atiduoda savo vaikus į prieglaudas, tikėdamiesi jiems geresnio gyvenimo, arba tiesiog parduoda, kur jie greitai tampa turistų traukos objektu. Tai ypač aktyviai vyksta per įvairias savanorystės programas. Trokšdami išskirtinių patirčių, naivūs vakariečiai atvyksta į Kambodžą, kur susimoka krūvą pinigų, kad galėtų mokyti vaikus anglų kalbos. Nemažai prieglaudų, įsisiūbavus turizmo burbului, buvo įkurtos būtent vilioti vakariečių pinigus.
TAIP PAT SKAITYKITE: Išnaudojami vaikai – Kambodžos turizmo dalis
Noras nuveikti ką nors gero svečioje šalyje yra sveikintinas, tačiau ne visada tai yra tik nekaltas žaidimas. Vis garsiau kalbama apie tai, kiek tarptautinė savanorystė pridaro žalos, o ne duoda naudos.
Nemažai vaikų gatvėje tampa ir išmaldos prašytojais. Ši problema Azijoje išplito kartu su didėjančiais turistų srautais. Net ir atokiuose Nepalo kalnuose baltąjį pamatę vaikai jau iš tolo atbėga šaukdami: „Money, money!“
Kada meilė gyvūnams kenkia?
Gyvūnų išnaudojimas yra dar viena opi Azijos šalių problema. Fotografijos su tigrais ar pitonais, jodinėjimas ant dramblių ir įvairūs gyvūnų šou yra neatsiejama turizmo dalis. Tačiau retas šių paslaugų pirkėjas susimąsto, kad tigras – ne švelnus kačiukas, ir tam, kad jis ramiai gulėtų, jam reikia sušvirkšti nemenką dozę raminamųjų, o visą dieną turistus nešiojantis dramblys, kurį nuolatos pagaliu baksnoja prižiūrėtojas, tikrai nėra nusipelnęs tokio gyvenimo. Visgi atsakingo keliavimo sąvoka į žmonių sąmonę skverbiasi labai iš lėto.
Dėl užteršto vandens ir nardymo kultūros sparčiai nyksta Tailando koraliniai rifai. Ir nors išsivežti iš šalies gabalėlį koralinio rifo yra draudžiama, pasienio pareigūnai kasmet konfiskuoja šimtus jų kilogramų, nulaužtų tiesiog nardant.
Kaip viešbučiai išstūmė iš paplūdimio žvejus
Turistų pinigai smarkiai masina ir šalių vyriausybes. 2004 m. Šri Lanką nusiaubė didžiulis cunamis, nušlavęs ištisus žvejų kaimelius ir palikęs daugybę žmonių be pastogės. Vietoje to, kad šalies vyriausybė padėtų atstatyti sugriautus vietinių namus, ji suvarė gyventojus į laikinas stovyklas, uždrausdama grįžti į savo gimtąsias žemes ir mainais siūlydama persikelti kitur, nes prie vandens esą per daug pavojinga gyventi.
Taip didžiuliai Šri Lankos pakrantės ruožai atiteko viešbučiams ir poilsio kompleksams, o tūkstančiai žvejų buvo priversti ieškoti kito pragyvenimo šaltinio. Šis procesas vyksta ir kitose Azijos šalyse. Ant kranto vykstanti žvejyba nėra pats patraukliausias vaizdas užsienio turistui, todėl viešbučiai suinteresuoti, kad jų tiesiog neliktų. Valdžiai šis planas irgi patinka, nes ne vietinis žvejys neša pinigus, o atostogų atvykęs vokietis ar britas.
Tai antroji straipsnio „Kaip blyneliai su bananais pakeitė keliavimą Azijoje“ dalis. Pirmąją rasite paspaudę čia.
