Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
Apie pačioje miestelio šerdyje slypinčius dvaro pastatus išduoda kelio pakraštyje rymantis įspūdingas bokštas. Už jo – 1803 m. įkurtas peizažinis parkas, tiesa, smarkiai pakeitęs savo pirmykštį žavesį.
Pramaurojus pro duobėtus ir drėgnus parko keliukus, Sosnovskio barščių tankmėje, išnyra dar vieno garsiausių XIX a. dailininko Napoleono Ordos akvarelėje regėtas vaizdas – didingieji Panemunio dvaro rūmai.
Kadaise šiame pastate svečius kerėjo Liudviko XV stiliaus salonai, neogotiški kabinetai, biblioteka. Čia buvo gausu puošnių raižyto krištolo, sidabro ir bronzos dirbinių, porceliano indų, žvėrių iškamšų, kitų vertybių.
Nemunėlio upės krante įsikūrusią dvaro sodybą sudarė XIX a. suformuotos reprezentacinė, gyvenamoji, ūkinė ir (vėliau) gamybinė zonos. Dauguma pastatų sumūryti iš lauko akmenų, kalkių bei akmens skaldos.
Dvaro kompleksą sudarė ne tik ištaigingi rūmai, bet ir svirnas, kumetynas, kalvė, ledainė, arklidės, rūsys, bravoras, tvartas, kt. Pastatuose persipina romantizmo, neogotikos elementai. Įdomu tai, kad būtent Panemunio dvare yra išlikusi vienintelė Lietuvoje po 1850 m. statyta romantizmo stiliaus oranžerija.
Norisi paminėti tai, kad Panemunio dvaras žinomas jau XVI a., o gal ir dar anksčiau. Tačiau tuo metu jis buvo išsidėstęs kitoje Nemunėlio pusėje. Kai iš kunigaikščio Jurgio Masalskio našlės dvaro sodybą įsigijo Oziemblovskiai, jie visą rezidenciją perkėlė į kitą upės pusę. Ši giminė ir pastatė dabartinius rūmus. Tiesa, rūmai buvo ne kartą rekonstruoti. Šiandien matomiems „rūbą“ 1850 m. suteikė Juozapas Komaras.
Galima sakyti, kad Komarai dvarą valdė iki 1924 m. Sovietiniais laikais (iki 1993 m.) čia veikė mokykla.
Deja, 2016 m. rūmuose kilo gaisras, kuris dar labiau apardė jau ir taip suvargusį pastatą. Likusios be stogo rūmų centrinės dalies sienos pradėjo irti.
Akivaizdu, kad Panemunio dvarą vis labiau užkariauja gamta, o jai padeda žmonių letargas...
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
