Mokslininkas, kuris savo veterinarijos laboratoriją pritaikė žmonių, o ne lašišų testavimui, vadinamas tuo žmogumi, dėl kurio Farerų salose kol kas išvengta mirčių nuo koronaviruso. Šiose salose testavimas atliktas didesnei gyventojų daliai nei bet kurioje kitoje pasaulio valstybėje, rašo „The Guardian“.
Šiuo metu salyne yra vos vienas žmogus, kuris su COVID-19 paguldytas į ligoninę. Tik Fareruose Europoje nėra registruota nė vienos mirties nuo viruso.
Praėjusią savaitę premjeras Bárðuras á Steigas Nielsenas paskelbė, kad nuo balandžio 20 d. atidaromi Farerų salų vaikų darželiai ir pradinės mokyklos. Vaikams net bus leidžiama lankyti sporto būrelius, tik varžybos vyks be žiūrovų.
Giriama greita veterinaro reakcija
Vietos politikai tikina, kad Farerų salų sėkmės istorija yra Nacionalinės Žuvų ir gyvūnų ligų laboratorijos sostinėje Torshaune veterinarijos mokslininko Debeso Christianseno sumanumo rezultatas. Mokslininkas dar sausio mėnesį perspėjo vietos valdžią, kad reikia ruoštis viruso plitimui, kuris ateis iš Kinijos.
D.Christiansenas vadovauja laboratorijai, kuri daugiausiai skirta lašišų virusinių infekcijų nustatymui. Jis greitai šią adaptavo ir įsigijo papildomų ingredientų, su kuriais būtų galima testuoti ir žmones. Farerų salos priklauso nuo žuvininkystės verslo – žuvų eksportas sudaro 90 proc. viso eksporto, o iš pusę jo sudaro lašišos. Po to, kai 2001 m. šalies vandenyse kilo lašišų viruso protrūkis, atliekami plataus masto žuvų testavimai.
Skelbiama, kad dėl koronaviruso ištirta 10 proc. gyventojų (iš viso Farerų salose gyvena 61 tūkst. žmonių). Salų gydytojams buvo gana lengva nustatyti ir karantinuoti visus žmones, kurie turėjo kontaktų su 184-iais, kuriems nustatytas COVID-19. Vienas iš jų susirgo rimčiau, 166 visiškai pasveiko.
D.Christiansenas „The Guardian“ sakė, kad pereiti prie žmonių testavimo nereikėjo „daug abrakadabrų“. Jo veterinarijos laboratorijai buvo paprasčiau įsigyti reikiamų dalykų testavimui nei ligoninėms – ji galėjo rinktis iš daugiau tiekėjų.
„Yra labai paprasta prisitaikyti. Vienintelis dalykas, kurį pakeičiau, buvo kai kurie ingredientai. Įprastai testuojam dėl žuvų virusų ir bakterijų, o aš tiesiog pakeičiau tris komponentus, kad galėtumėm atlikti testus dėl koronaviruso“, – aiškino mokslininkas.
Kitaip ėminius būtų tekę siųsti į Daniją
Jo teigimu, laboratorija per dieną gali atlikti iki 1000 testų, taip pat yra pakankamai darbuotojų tam.
„Panašu, kad nėra labai daug viruso Farerų salose šiuo metu. Visi dabar kalba apie tuos pacientus, kurie galbūt net nerodo jokių simptomų, bet mes ištestavome daugiau nei 10 proc. populiacijos, ir nemanau, kad laksto po salas daug žmonių, kurie yra infekuoti“, – sakė jis.
Parlamentarė Kristina Háfoss, iki 2019 m. buvusi šalies finansų ministre, gyrė D.Christianseno greitą reakciją ir valdžios veiksmus. Šalyje yra ir mobiliosios patikros punktas, į kurį galima atvykti automobiliu, taip pat karantino zona oro uosto viešbutyje.
„Jeigu mums būtų reikėję siųsti testus į Daniją analizei, rezultatų gavimui reikėtų nuo kelių dienų iki savaitės, ir būtų buvę neįmanoma taip sėkmingai sukontroliuoti ligos plitimo“, – sakė politikė.
„Maršrutų nustatymas ir kontaktų nustatymas buvo labai svarbi dalis. Mes galėjome nustatyti visus žmones su COVID-19 ir tuos, su kuriais jie turėjo kontaktų. Jie buvo uždaryti į karantiną dviem savaitėms“, – pasakojo K.Háfoss.
Originalus projektas uždarytoje šalyje
Pastaraisiais metais Farerų salos sulaukia vis didesnio turistų skaičiaus. Toks didelis antplūdis praėjusiais metais šalį paskatino imtis originalios akcijos – šalis buvo uždaryta vienam savaitgaliui tam, kad būtų galima sutvarkyti gamtą, viešąsias erdves. Į salas galėjo atvykti tik atrinkti savanoriai, kuriems už darbą buvo atsilyginama pastoge ir maistu.
Šiemet Farerų salos planavo akciją kartoti, tačiau planus sugriovė koronaviruso pandemija. Plintant užkratui, salos kovo 17 d. užvėrė savo sienas.
Karantino metu ne viena šalis paskelbė projektus, kurie leidžia įdomiausias jų vietas aplankyti virtualiai. Tačiau originaliomis turizmo kampanijomis pasižyminčios salos ir šįkart nustebino. Kamera po salas keliauja ne su dronu, ją nešioja vietinis žmogus. O stebėtojai pakaitomis gali nurodyti, kur jam sukti.
Prieš kelerius metus salos originalia idėja papirko ir „Google“. Čia dar nebuvo „Street View“, ir vienai moteriai gimė mintis, kaip sulaukti technikos gigantės dėmesio – ant kelių avių pritaisė 360 laipsnių kampu filmuojančias kameras ir jas paleido ganytis. Po tokios iniciatyvos „Google“ paskelbė, kad „Street View“ sistemoje oficialiai atsirado Farerų salos.
Beje, Farerų salos yra nustebinusios dar viena akcija. Nesulaukdami „Google“ dėmesio dėl vertimo funkcijos, jie ją susikūrė patys. Vietos gyventojai realiu laiku vertė frazes į farerų kalbą ir atsakymus filmavo.
