Atvykus į oro uostą keliomis valandomis anksčiau norisi ne tik greitai ir sklandžiai praeiti visas saugumo patikras, bet ir atsidurti prie skrydžio įlaipinimo vartų nejaučiant skubos. Visgi, siekiant išvengti streso, orlaivių antžeminio aptarnavimo bendrovės „Litcargus“ keleivių aptarnavimo skyriaus direktorė Gretė Černychienė pranešime spaudai pastariesiems procesams pataria tinkamai pasiruošti jau iš anksto.
Nepalikite svarbiausių dokumentų
Anot G.Černychienės, visų pirma, prieš vykstant į oro uostą reikia įsitikinti, kad keleivis, taip pat su juo vykstantys asmenys, turi visus reikalingus dokumentus kelionei lėktuvu – tapatybę patvirtinantį dokumentą, pagal poreikį – vizą bei kitus reikalingus dokumentus ir skrydžio bilietą.
„Visokių situacijų būna, kartais žmonės tiek skuba ir jaudinasi, kad gali pavėluoti į skrydį, jog, pirmiausia, namuose čiumpa bagažą, o šalia jo padėtus dokumentus pamiršta pasiimti. Tokios klaidos dažnai išryškėja jau tik atvykus į oro uostą, kai žmogus atsistoja į eilę prie registruojamo bagažo patikros posto“, – pasakoja keleivių aptarnavimo skyriaus direktorė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad kai keliaujama su nepilnamečiais asmenimis, jų dokumentų saugumu turi pasirūpinti jų tėvai arba globėjai.
„Geriau, kai nepilnamečių kelionės dokumentus saugo kažkuris vienas iš tėvų arba globėjų. Tikrai neretai vaikui įduotas dokumentas pasimeta pakeliui arba pačiame oro uoste. Tad geriau vienam iš suaugusių turėti tiek savo, tiek vaikų dokumentus vienoje krūvoje ir juos pateikti aviacijos saugumo darbuotojams“, – pataria specialistė.
Griežti reikalavimai skysčiams
Nemažai keleivių, atvykę į oro uostą ir pasiekę daiktų patikros punktus, sužino, kad skysčiai nėra tinkamai įpakuoti arba turi didesnius jų kiekius nei nurodyta oro linijų rankinio bagažo taisyklėse. Tuomet, pasak G.Černychienės, gali tekti su apmaudu atsisveikinti ne tik su gėrimais, bet ir su brangiais parfumerijos, skystais kosmetikos gaminiais, jei šių nėra kam perduoti.
„Dažniau skraidantys lėktuvu žino, kad bene pirmas aviacijos saugumo darbuotojo klausimas būna, ar keleivis vežasi skysčių rankiniame bagaže. Jei jų turi, keleivio bus paprašyta šiuos atskirti nuo likusių daiktų ir parodyti. Jei skysčiai nėra „po ranka“ gali tekti kone išversti visą bagažą ir iš naujo jį sudėti, ieškant kiekvieno buteliuko“, – sako ji.
Paruošti skysčius geriausia dar namie. Pirmiausia, reikia išsiaiškinti, koks jų kiekis yra leistinas gabenti rankiniame bagaže ir koks pakavimo būdas yra tinkamas, kad keleivių patikra klostytųsi sklandžiai ir nebūtų sutrikdyta judančių keliautojų eilė.
Pagal dabartinius aviacijos saugumo reikalavimus, įvairių skysčių galima vežtis ne daugiau kaip 1 l, ne didesniuose kaip 100 ml talpos indeliuose. Visi rankiniame bagaže gabenami skysčiai turi sutilpti į 1 l talpos užspaudžiamą plastikinį maišelį, kurio maksimalus dydis – 16x24 cm. Tad tokį pravartu įsigyti dar prieš vykstant į oro uostą.
Bene pirmas aviacijos saugumo darbuotojo klausimas būna, ar keleivis vežasi skysčių rankiniame bagaže.
Tiesa, keleivių aptarnavimo skyriaus direktorė G.Černychienė priduria, kad išimtis dėl skysčių kiekio yra taikoma, jei tai kūdikio maistas arba medikamentai. Tačiau saugumo darbuotojai vis tiek juos privalo pamatyti, todėl paprašys išimti iš bagažo, jog šie būtų patikrinti atitinkamais įrenginiais.
Elektroniniai įrenginiai – ne galingesni nei 160 Wh
Kaip skysčiai, taip ir elektroniniai prietaisai turi būti atskiriami nuo kitų rankinio bagažo daiktų, nes aviacijos saugumo darbuotojas juos paprašys ištraukti iš kelioninio krepšio ir parodyti. Tad tie, kurie iš karto to nepadaro, sugaišta daugiau laiko, susidaro eilės.
„Dažnai keleiviai pamiršta iš krepšio ar kišenių ištraukti smulkią ir didesnę elektroniką, pavyzdžiui, mobilųjį telefoną, nešiojamą kompiuterį, planšetę ar kitus elektrinius prietaisus. Juos reikia sudėti į atskirą dėžę ant ritininio stalo, kur šie bus patikrinti rentgeno spindulių įrenginiu. Jei šis suskambėtų, keleivis bus papildomai patikrinamas“, – įprastą elektronikos įrenginių patikros procesą pasakoja G.Černychienė.
Vežantis elektroniką svarbu pasidomėti leistinu jų galingumu. Reikalavimai gali būti taikomi skirtingi, priklausomai nuo to, ar keleivis nori gabenti prietaisą rankiniame ar registruotame bagaže, taip pat – nuo aviakompanijos reikalavimų.
Pavyzdžiui, rankiniame bagaže gali būti išorinės įkraunamos baterijos (angl. power bank), kurių galingumas neviršija 100 Wh. Tuo tarpu gabenant įrenginius, kurių galingumas – nuo 100 Wh iki 160 Wh, yra būtina gauti aviakompanijos patvirtinimą.
„Labai dažnai tenka susidurti su situacijomis, kai keleiviai palieka elektronines cigaretes registruojamame bagaže, nors, pagal aviacinio saugumo reikalavimus, jas galima gabenti tik rankiniame. Tokiais atvejais garsinio skelbimo pagalba stengiamasi sugrąžinti keleivį prie registracijos stalo, tačiau tuomet keleivis patiria bereikalingą stresą dėl galimo pavėlavimo į skrydį, kurio būtų buvę galima išvengti, tinkamai susipažinus su reikalavimais, taikomais elektros įrenginių gabenimui orlaiviais“, – pažymi orlaivių antžeminio aptarnavimo bendrovės atstovė.
Pasak jos, žinant šias bazines taisykles, taikomas skysčiams ir elektronikai, taip pat būnant susipažinus su draudžiamų daiktų registruotame ar rankiniame bagaže sąrašu, galima kur kas greičiau įveikti patikros punktus oro uoste ir be streso laukti skrydžio prie įlaipinimo vartų.
