Pastaruoju metu, kai Armėniją krečia ne tik pandemija, bet ir neramumai šalia esančiame Kalnų Karabacho regione, nemažai verslo kompanijų taip pat imasi spontaninių veiksmų. Nuo viešbučių, kurie nemokamai apgyvendina plūstančius pabėgėlius, iki lėšų rinkimo ir humanitarinės pagalbos organizavimo.
Paskutinėje gyvenamojoje vietoje Jerevane kaip tik teko apsistoti hostelyje netoli metro stoties „Barekamutyun“ (liet. „Draugystė“ – red. past.), kuriame glaudėsi penkiolika pabėgėlių – daugiausiai moterų su vaikais, nes vyrai liko karo zonoje. Tik vargais negalais pavyko gauti laisvą kambarį. Hostelio šeimininkės teigimu, solidarumas su tautiečiais iš Kalnų Karabacho dabar yra nepalyginamai svarbiau už gaunamas pajamas.
Tačiau grįžkime prie tarsi avilys dūzgiančio rūsio, kur sekmadienis nesiskiria nuo įprastų darbo dienų. Šis rūsys, veikiau – didelis sandėlis, priklauso tarptautinei kompanijai „E-World“, kurios veikloje taikos metu netrūko papildomų socialinių komponentų. „E-World“ yra tarptautinio verslo įmonė, kuri užsiima elektronine prekyba ir savo veiklą vykdo JAV, Europoje, Afrikoje. Parduoda, pavyzdžiui, tokius produktus kaip 3D spausdintuvai.
Mane pasitinka energinga mergina Alina Gevorgyan, kuri darbuojasi „E-World Kids Foundation“, t. y. vienoje iš minėtos verslo kompanijos socialinių sričių – specialiame vaikų švietimui skirtame fonde. Šiandien Alina užsiėmusi visai kitais reikalais: savanoriauja pati ir vadovauja kitiems savanoriams skirstant materialinę paramą pabėgėliams iš Kalnų Karabacho.
Padėjusi daiktų registracijos žurnalą, žirkles ir lipnią juostą į šalį, Alina trumpam palieka kitus savanorius ir pradeda pasakoti apie savo atliekamas veiklas, tiksliau – veiklas, kurias turėjo atlikti ir atlikdavo prieš nelemtą rugsėjo 27-ąją, kai Kalnų Karabache nugriaudėjo pirmieji sprogimai ir šūviai. Ta diena irgi buvo gražus sekmadienis, ankstyvas rytas.
„E-World Kids Foundation“ mūsų vaikams suteikia neformalaus švietimo prieigą per vebinarus, mentorystės programas ir pan. Viso to tikslas – pamatyti pasaulį kitomis akimis. Ši veikla daugiausiai skirta vaikams iš nepasiturinčių šeimų“, – su verslo kompanijos vykdomomis iniciatyvomis supažindina Alina.
„E-World Kids Foundation“ švietimo fondas turi tris programas: „Kids‘ Network“ (Vaikų tinklas), „Business Kids“ (Verslo vaikai) ir „Regions‘ Power“ (Regionių galia).
„Kids‘ Network“ (Vaikų tinklas) tikslas yra atgabenti vaikus iš regionų į sostinę Jerevaną, supažindinti su žinomomis IT kompanijomis, populiariais nuomonės formuotojais, taip pat aplankyti įdomius muziejus, koncertus, kurti jaunimo tinklą ir pan.
Pakankamai nauja ir vietos kontekste neįprasta yra jaunimo verslumo skatinimo programa „Business Kids“ (Verslo vaikai). „Kai žmonės išgirsta žodžius „verslas“ ir „vaikai“, jiems tai atrodo du nesuderinami dalykai. Tačiau tai nėra tiesa. Vaikai per šią programą gauna taupymo, investavimo, darbo su Excel programa, mentorystės, psichologijos įgūdžių. Tai yra pirmi savarankiško gyvenimo žingsniai, kurie padeda iš arčiau susipažinti su finansiniu raštingumu. Pasitaiko, kad ir aktyvesni mūsų paaugliai mėgina kurti nedidelius verslus. Mes padedame žengti tuos pirmuosius labai svarbius žingsnius, pavyzdžiui, socialinės rinkodaros subtilybių“, – pasakoja Alina.
Visi mokymai dažniausiai atliekami per vadinamų vebinarų platformas. Paraleliai vykdomos apklausos, klausiama, kas labiausiai domina moksleivius, ar buvo naudinga perteikta medžiaga ir pan.
Alina teigia, kad mėgstamiausia jai yra Regionų programa. Galbūt todėl, kad pati Alina kilusi iš atokaus Syunik regiono Pietų Armėnijoje, besiribojančio su Kalnų Karabachu. Todėl jai partnerystės tarp skirtingų kalnuotos šalies regionų ir neretai sunkiai pasiekiamų vietovių yra labai aktualu.
„Vaikai mokosi per mokymą. Kas mėnesį vyksta susitikimai ir nusprendžiama, į kokią temą bus gilinimąsi. Tokiu būdu dalis moksleivių ruošiami būti įgūdžių perdavėjais ir mokyti kitus savo bendraamžius. Vėlgi, atrodytų, kaip vaikai patys gali būti mokytojais... Patikėkite, jie gali būti neįtikėtinai gerais mokytojais! Tik reikia įdiegti tam tikrų pagrindinių pedagoginių įgūdžių“, – tvirtina Alina.
„E-World Kids Foundation“ aktyviai bendradarbiauja su kitomis programomis ir fondais, kurių tikslai yra panašūs. Viena iniciatyvų, vykusių koronaviruso krizės pakilimo metu, buvo bendradarbiavimas su žymiais Armėnijos muzikantais. Jie organizavimo nuotolinius koncertus. Šalia to paraleliai vyko aukojimo dalis, t. y. lėšų rinkimo akcija. „Už paaukotus pinigus pirkome vaikams išmaniųjų telefonų ir kompiuterių. Būtent tiems vaikams, kurie neturi techninių galimybių dalyvauti nuotoliniuose šviečiamuosiuose užsiėmimuose. Gyvendami skaitmeniniame amžiuje vaikai privalo žinoti, kaip naudotis e-platformomis ir jų suteikiamomis galimybėmis“, – tikina Alina.
Rugsėjo pabaigoje atsinaujinęs užšaldytas konfliktas Kalnų Karabache pakeitė visus suplanuotus užsiėmimus ir „E-World“ kolektyvas Jerevane jau antrą ar trečią dieną, susirėmimams intensyvėjant, pradėjo organizuoti humanitarinę paramą nukentėjusiems. Savanoriai dabar rūšiuoja drabužius ir deda juos į paketus pabėgėlių šeimoms. Drabužiai dedami ne į dideles dėžes, o į mažus paketus – po pilną komplektą vienam žmogui. Savanoriai sako, kad taip patogiau. Štai per vieną savaitgalį tokių paketų priruošė daugiau nei 400.
Pradėję savo biure paskui visi persikėlė į erdvų rūsį, kuriame ir kalbuosi su Alina. Tiesiog daiktų, pasak pašnekovės, buvo tiek daug, kad teko organizuoti struktūruotą savanorišką veiklą. Galiausiai tai tapo niekada nesustojančiu darbu – be laisvadienių ir be poilsio. Armėnų diaspora iš užsienio nesustodama siunčia drabužius, avalynę, pinigus.
Kaip viskas prasidėjo ir kodėl „E-World“ tapo žinoma aukojantiems žmonėms? „Prasidėjus karui savo Feisbuko paskyroje paskelbėme vadinamą įvykį (event – red. past.), kurio tikslas – materialinė parama nukentėjusiems nuo karo. Tik paskelbus pasipylė parama pačiais įvairiausiais daiktais. Pavyzdžiui, maisto produktais iš kaimiškų vietovių. Didelės mašinos atvežė kalną obuolių! Štai patys matėte, kaip ką tik atėjo moteris paimti drabužių paketų pabėgėlių šeimoms ir dar papildomai davė pinigų“, – pasakoja Alina.
Iš tiesų, mums kalbantis žemyn į sandėlį vis atlipa žmonės, paimantys paruoštus paketus ir išvežantys juos pabėgėlių šeimoms. Kiekvienas iš jų turi sąrašą, kiek šeimų ir kokio amžiaus žmones reikia aprūpinti. Tenka trumpam išjungti diktofoną ir padėti užnešti į viršų sulankstomas loveles. Jos keliaus į Stepanakertą, pagrindinį Kalnų Karabacho miestą, kur vietos gyventojai slėptuvėse kartais miega ant sustumtų kėdžių ar pan.
„Dabar visi kaip galėdami siekia padėti. Ateina ir sako: noriu atiduoti paskutinį savo paltą, nes artėja žiema ir kažkam jo gali reikėti labiau nei man pačiam. Net jei karas pasibaigtų rytoj, namų netekusių žmonių dar laukia ilgas laiko tarpas, kol jie galės ten sugrįžti. Tiesiog nemažai civilinės infrastruktūros yra sunaikinta“, – apie paprastų žmonių norą prisidėti kalba Alina.
Besilankant sandėlyje, čia darbavosi ir keli paaugliai iš Kalnų Karabacho. Jie patys yra pabėgėliai, tačiau sako negalintys sėdėti ir nieko neveikti.
Vaikinai žaismingai krauna sudėliotus paketus pagal tam tikrą tematiką ir kartais nusiima apsaugines kauke. Prieš fotografuodamas paprašau bent trumpam vėl jas užsidėti, kad pilnai nesimatytų veidų. Savanorių darbą prižiūrinti Alina savo ruožtu vaikinukams primena, kad dar svarbiau nei privatumas yra atsakingas požiūris į koronaviruso prevenciją.
Bekalbant apie švietimo programas, Alina ne kartą užsiminė apie didžiulį neformalų jaunų žmonių regioninį tinklą. Aktyvus jaunimas iš įvairių šalies regionų dar gerokai anksčiau susibūrė į Feisbuko grupę ir, esant reikalui, bendradarbiauja.
„Tai mūsų jėga ir stiprybė. Kartais mes nematome ir nepažįstame vieni kitų, tačiau pasitikime ir galime būti tikri, kad jei reikės, visi pagal galimybes padės. Galiu paskambinti į bet kurį regioną ir paprašyti pagalbos kažką sumaketuojant, nuvežant, perduodant. Visa tai veikia kaip gerai koordinuota sistema, tarsi tiekimo ar logistikos grandinė. Šiemet vasarą mes net spėjome padaryti komandos formavimo susitikimą prie Sevano ežero. Pasistatėme miške palapines, stovyklavome, bendravome, dalinomės idėjomis“, – apie efektyvų jaunimo tinklo bendradarbiavimą pasakoja Alina.
Pati Alina Jerevane studijuoja vystomąjį turizmą. Mergina ateityje pasiryžusi grįžti ir prisidėti prie savo miestelio bendruomenės veiklos, pritraukti lėšų, finansavimo. Alina spėja visur: gimtajame Tateve atidarė jaunimo centrą. Taip pat ji dar papildomai dirba „People in Need“ organizacijoje, koordinuoja ES projektus, susijusius su turizmo plėtra Syunik regione.
