Pavyzdžiui, kas dabar besiima į kelionę tokį daiktą kaip spiralė – elektrinį vandens kaitintuvą, kuris buvo kone išgyvenimo prietaisas pirmųjų į užsienį keliavusių lietuvių krepšiuose? Turizmo rinkos senbuviai vardija ir daugiau jau praeitin nugrimzdusių ar tebegrimztančių kelionių realijų – daiktus, elgesį, įpročius.
Saugiausi pinigai – įsiūti į drabužius
„Seniai seniai“, kai sklandė daugybė realių ir išpūstų istorijų apie vagystes iš keliaujančiųjų, daugelis keliautojų gryniesiems susidėti drabužiuose siūdavosi slaptas vidines kišenes. Banko kortelių tuomet dar nebuvo, niekas negalėjo pervesti pinigų jų pritrūkus, tad su tiek grynųjų, kiek būdavo pasiimta su savimi į kelionę, tekdavo suktis iki pat jos pabaigos.
Būtina žyma pase, be kurios buvo neįsivaizduojama kelionė į jokią šalį, buvo viza. Žinoma, pasaulyje ir net kaimynystėje tebėra daug valstybių, į kurias vykstant reikia vizų, tačiau bent jau keliaudami po Europą nebesame varžomi. Turbūt dar ne vienas esame išsaugoję vizomis ir spaudais, žyminčiais sienos kirtimo vietą ir laiką, išmargintus senus pasus.
Šiandien vykdami į daugelį šalių greitai pamiršime ir popierinį pasą, kurį keičia patogesnė plastikinė asmens tapatybės kortelė.
„Beje, dažnai tiek atsipalaiduojame, ypač – po įstojimo į ES, kad būna, jog pamirštame pasiimti net ir asmens tapatybės kortelę. Ir apskritai popierių lagaminuose, piniginėse keičia plastmasė ir įvairūs mobilieji įrenginiai: pinigus ir asmens dokumentus – lustinės kortelės, knygas, užrašines – kompiuteriai, planšetės, e. skaitytuvai ir mobilieji“, – pasakojo turizmo sektoriuje virš 20 metų dirbantis kelionių agentūros „Baltic Tours“ vadovas Sigitas Fabijonavičius.
Populiariausios kelionės – autobusu
Ankstesnių kelionių neišvengiamybė – muitinės kiekvienos šalies pasienyje, ilgiausios eilės, kuriose galėdavai praleisti nuo kelių valandų iki paros.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo sienoms atsivėrus, populiariausias transportas keliauti buvo autobusai.
„Skrydžiai lėktuvais buvo prabanga, o ir skrydžių krypčių buvo nepalyginamai mažiau nei dabar. Anksčiau būdami biure pagal kylančių lėktuvų garsą žinodavome, kelinta valanda ir kokia oro bendrovė vykdo skrydį. Dabar Vilniuje girdimas nuolatinis kylančių ir besileidžiančių lėktuvų gaudesys“, – pasakojo lėktuvų bilietų ir viešbučių rezervacinės sistemos „Skrendu.lt“ atstovė Rasa Levickaitė.
Kelionių krepšius pakeitė lagaminai
Jei anksčiau į lagaminą įsimesdavome ir minėtąją spiralę, ir lygintuvą, tai dabar jų vietą užima nešiojami kompiuteriai ir kitokių mums reikalingų įrenginių krovikliai.
Lygintuvas, plaukų džiovintuvas bus ir viešbutyje, arbatos puodelį mes jau įperkame ir restorane, o štai be telefono vargiai kas įsivaizduojame bent dieną.
Jei anksčiau į lagaminą įsimesdavome ir minėtąją spiralę, ir lygintuvą, tai dabar jų vietą užima nešiojami kompiuteriai ir kitokių mums reikalingų įrenginių krovikliai.
„Dabar kiekvieno lagamine yra adapteris, kuris leidžia suderinti skirtingose valstybėse, žemynuose paplitusius nevienodus kištukinius lizdus ir elektrą naudojančius įrenginius“, – sakė S.Fabijonavičius.
Jei anksčiau į užsienį būtinai veždavomės juostinį fotoaparatą (vadinamąją muilinę) ir taupydavome kadrus (nes juostelėje buvo tik 24 arba 36), tai dabar juos keičia telefonai su praktiškai neribojama atmintimi.
Aanksčiau sugrįžus iš kelionės nekantriai laukdavome popierinių nuotraukų, tai dabar tereikia bakstelti pirštu ir mūsų foto – ne tik prieš nosį telefone, bet ir socialiniuose tinkluose.
„Pasikeitė net pati bagažo forma. Anksčiau, kai daugiausia keliaudavome autobusais, daiktus dėdavome į kelioninius krepšius. O išpopuliarėjus lėktuvų skrydžiams praktiškai visi savo mantą perkraustėme į lagaminus. Nes oro linijų reikalavimus, matuojančius bagažo dydį centimetrais, patenkinti tarsi lengviau kai turi lagaminą, o ne neapibrėžtų formų krepšį“, – sakė „Skrendu.lt“ atstovė.
Pamenate anksčiau itin populiarias dvikalbes pasikalbėjimų knygeles? Kurios mokė paklausti: kaip nueiti į parduotuvę ir kiek dabar valandų gimtąja ir svetima kalba? Dabar mes jau mokame kalbų, tad keliaujame ir jaučiamės svetur vis laisviau. O dėl dvikalbių pasikalbėjimų knygelių – su „Google Translator“ bus greičiau.
Keliauja ir kūdikiai su senjorais
Darvi visai neseniai paprastai keliaudavo tik suaugusieji ar jaunimas. Dabar net į tolimas keliones išsiruošiama su kūdikiais – tam bene didžiausios įtakos turėjo sauskelnių atsiradimas. Prisidėjo ir skrydžių lėktuvais išpopuliarėjimas. Kelionės lėktuvu trumpesnės, todėl jos tapo lengviau iškenčiamos net ir patiems mažiausiems.
Jei anksčiau močiutės tolimiausia kelionė buvo Birštono sanatorija, tai dabar tyrimai rodo, jog vieną aktyviausiai keliaujančių grupę sudaro tie, kam apie 65-eri ir daugiau.
Keliaujančių autostopu netrūksta, tačiau anksčiau tai buvo pigiausia keliavimo priemonė.
O dabar – tiesiog įdomus keliavimo būdas, nes „susimedžiojus“ nebrangų skrydį lėktuvu kelionė į Barseloną, bus pigiau nei tris dienas važiuoti ir valgyti pakelės degalinėse.
Vos atgavus nepriklausomybę, žmonės ieškojo galimybių ištrūkti į užsienį, o dabar to taip nebevertina ir ieško kažko naujo, nepaprasto, neatrasto. Bilietai net į Mėnulį jau parduodami.
Po sovietmečio populiariausios ir bene labiausiai džiuginusios kelionės buvo pažintinės.
Tuomet mums buvo labai svarbu pamatyti pasaulį – tai, nuo ko buvome dirbtinai atitverti ilgus dešimtmečius. Dabar dominuoja poilsinės kelionės, kas rodo, kad jau pasotinome žinių alkį.
„Vos atgavus nepriklausomybę, žmonės ieškojo galimybių ištrūkti į užsienį, o dabar to taip nebevertina ir ieško kažko naujo, nepaprasto, neatrasto. Bilietai į Mėnulį jau parduodami, – šypsojosi „Baltic Tours“ vadovas. – Beje, kelionės ir teigiami įspūdžiai per jas jau yra tapę visiška norma. Ir jei anksčiau iš laimingų pakeliavusių klientų gaudavome ir kaimiško sūrio, ir medaus, tai dabar didžiausias džiaugsmas būna sulaukus elektroninės žinutės“.
