Esama šalių, kuriose ši šventė siejasi su religinėmis tradicijomis
Viena iš jų – mūsų kaimynė Baltarusija, mininti Motinos dieną spalio 14-ąją. Kaip skelbia legenda, 910-aisiais mūsų eros metais Jeruzalėje žmonėms buvo stebuklingai pasirodžiusi Dievo motina. Mišių metu žmonės ją išvydo danguje, ir ji visus juos, tarsi vaikus, apgaubė plačiu baltu apdangalu. Prisiminimui apie šį įvykį pravoslavai kasmet švenčia šv. Mergelės Užtarėjos šventę. Ji kartu minima ir kaip Motinos diena.
Achoj aštami – tokio termino esama vedų filosofijoje. Juo įvardinama ir Motinos diena. Indijoje tai – puiki šventė, skirta motiniškai meilei pagerbti. Minima ji rudenį, prieš pačią populiariausią indišką Divalio šventę, ateisiančią po savaitės. Ypač Achoj aštami populiari šiauriniuose Indijos rajonuose.
Egzistuoja graži šios šventės minėjimo legenda. Viename indų kaimelyje gyveno moteris, turėjusi tris sūnus. Vienąsyk ji išsirengė į mišką pasirinkti gamtinės medžiagos savo namui papuošti, mat netrukus turėjo būti minima Divalio šventė. Moteriai bedirbant, iš jos rankų iškrito kirvukas, kuris netyčia užmušė oloje miegojusį mažą meškiuką. Jis žuvo, o stipriai susikrimtusi moteris grįžo atgal į kaimą.
Liūdnai susiklosčiusių aplinkybių dėka ateinančiais metais mirė visi trys jos sūnūs. Nelaiminga motina laikė save kalta dėl vaikų mirties, kadangi atėmė gyvybę nelaimingam žvėreliui. Geri žmonės patarė jai melstis dievaitei Bhagavatei.
Moteris nuoširdžiai meldėsi ir pasninkavo, tad pagaliau gailestingoji dievaitė sugrąžino jai jos berniukus. Nuo to laiko visos vaikus auginančios moterys per Motinos dieną – Achoj aštami šventę – meldžiasi už savo atžalų sveikatą ir sėkmę ir pasninkauja. Melstis jos pradeda dar prieš aušrą. Malda baigiasi tiktai danguje sužibus pirmajai žvaigždei, tada pasninkas baigiasi ir galima pavalgyti.
Ši šventė Indijoje laikoma begalinės motiniškos meilės, ištikimybės ir rūpesčio simboliu.
Su itin svarbia viso pasaulio katalikų švente – Žolinėmis – sutampa ir Motinos diena Kosta Rikoje. Šios Pietų Amerikos šalies gyventojų tarpusavio ryšiai tvirti, giminaičiai labai artimi viens kitam, taigi rugpjūčio penkioliktąją visi tradiciškai susiburia vyriausiosios giminės moters namuose. Garbi močiutė, o kartu ir visos kitos giminės mamos pagerbiamos iškilmingų pietų metu. Šventinius patiekalus bendrajam stalui atsiveža kiekviena šeima, taigi „priimančiajai pusei“ nereikia vargti, lakstant su lėkštėmis ir puodeliais. Mamos, garbingai susodintos prie stalo, išklauso iškilmingą kalbą, pasakomą kokio garbaus giminės vyriškio, o po to drauge visi pasimeldžia.
Kostarikiečiai ta proga mamoms negaili brangių dovanų. Priimta jas išvynioti visiems matant ir jomis visiems kartu pasidžiaugti. Na, o vėliau prasideda šokiai, kurie tęsiasi iki vėlumos.
Motinos diena sutampa su karalienės gimtadieniu
Tailandiečiai karalienę Sirikit laiko nacijos motina, ją myli ir gerbia. Rugpjūčio 12-oji – ypatinga diena visai šaliai, tai – karalienės gimtadienis. Ji valdovės nuopelnų garbei šalyje laikoma ir Motinos diena. Jos metu organizuojama daugybė įvairiausių renginių – koncertų, sporto varžybų, spektaklių. Gatvės pasipuošia karalienės portretais ir žydromis vėliavomis su karališkųjų namų simbolika.
Seniau Motinos dienos šventimas sutapdavo ir su Japonijos imperatoriaus žmonos gimtadieniu – kovo šeštąja, tuo pabrėžiant „visos japonų tautos motinos“ reikšmę. Tik vėliau ši šventė buvo perkelta į antrąjį gegužės sekmadienį ir tapo neatsiejama šalies kultūros dalimi.
Apskritai Motinos diena šioje valstybėje prigijo gana nelengvai, mat gana konservatyvi japonų visuomenė, tradiciškai menkinusi moters vaidmenį, pasiaukojantį motinos triūsą šeimos labui nelaikė kažkuo išskirtiniu. Užtat šiandien tą dieną viskas skiriama mamoms – parduotuvių prekystaliai nuklojami moteriškomis prekėmis, teikiamos didžiausios nuolaidos, vyksta išpardavimų mugės, loterijos. Prie dovanos čia būtinai pridedamas raudonas gvazdikas.
Iškalbingi gvazdikų žiedai
Motinos pagerbimas Ukrainoje turi senas tradicijas, savo šaknimis siekiančias dar senųjų slavų laikus. Atėjus krikščionybei, mamos – šeimos židinio saugotojos – garbinimas dar labiau sustiprėjo. Na, o oficialus Motinos dienos šventimas šioje šalyje prasidėjo nuo Galicijos; jos gyventojai pirmieji pradėjo organizuoti įspūdingus viešus ir masinius renginius motinoms pagerbti.
Dabar Ukrainoje vis dažniau prigyja įprotis, perimtas iš australų. Per Motinos dieną ukrainiečiai, kaip ir australai, prisisega prie savo drabužių gvazdikų žiedus. Spalvoti gvazdikai byloja apie tai, kad šio žmogaus mama gyva, o balti nešiojami kaip atminimo ženklas. Gal, laikui bėgant, ukrainiečių vaikai perims dar vieną australų tradiciją – Motinos dienos rytą pagaminti savo mamoms pusryčius ir nunešti juos į lovą.
Pavadinimas pasikeitė, šventės turinys – ne
Motinos diena Izraelyje minima sausio 31 dieną. Ši šventė šioje šalyje atsirado garsios filantropės Henrietos Sold diena. Tačiau neseniai oficialus Motinos dienos pavadinimas šioje šalyje buvo pakeistas Šeimos dienos pavadinimu; tai įvyko, feministėms reikalaujant. Pasak jų, tai buvo būtina padaryti, siekiant „stiprinti šeimynines vertybes“.
Tomis dienomis į visas vaikų mokymo ir auklėjimo įstaigas būtinai kviečiami tėvai ir kartu su savo atžalomis dalyvauja iškilminguose renginiuose, skirtuose šiai šventei. Darbovietėse moterims – motinoms dovanojamos įsimintinos dovanos, pabrėžiant, koks svarbus yra jų vaidmuo šeimoje, darbe ir buityje.
„Mama, tu pailsėk!”
Daugelyje šalių priimta mamoms leisti pailsėti, o visus namų ruošos darbus nudirbti ir šventines vaišes paruošti tradiciškai stengiasi tėčiai su vaikais. Taip yra JAV, Kanadoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje, Austrijoje. Aišku, mamos tądien kviečiamos ir į restoranus, kavines, iškylas, ekskursijas, joms dovanojami bilietai į spektaklius ir koncertus. O Didžiojoje Britanijoje netgi esama specialaus „Motinos dienos torto“, papuošto dvylika marcipaninių rutuliukų
Paminklas motinos darbštumui
Pasaulyje esama nemažai paminklų, skirtų motinoms. Vienas iš tokių per Motinos dieną buvo atidengtas Suomijos sostinėje Helsinkyje. Tai įvyko 1996 – aisiais.
Motinos dienos svarbą šioje valstybėje rodo tai, kad per ją visur iškeliamos valstybinės vėliavos, o daugiavaikės motinos ir našlaičiais likusius vaikus auginančios moterys apdovanojamos Baltosios rožės ordinu. Jo įsteigėjas yra legendinis suomių maršalas K. Mannerheimas, pasižymėjęs kovose prieš rusus.
