Šauname spalvingus fejerverkus ir grožimės jais užvertę akis į dangų. Tačiau taip elgiasi ne visi pasaulio žmonės, mat tradicijos įvairiuose planetos kampeliuose labai skiriasi. Pristatome jums įspūdingiausius Naujųjų metų sutikimo papročius.
1. Balti drabužiai ir milžiniškas paplūdimys
Jei lietuviams naujų metų sausio pirmoji diena reiškia dar du ilgus mėnesius žiemos šalčio ir tamsaus paros meto, tai Brazilijoje viskas priešingai. Pirmoji metų naktis yra ne tik įspūdinga šventė, bet ir oficiali vasaros atostogų sezono pradžia. Tad nieko keisto, kad vietiniai didžiausią vakarėlį organizuoja populiariajame Rio de Žaneiro Kopakabanos paplūdimyje, kur linksminasi klausydamiesi koncertų, ilsėdamiesi ant šilto pakrantės smėlio arba stebėdami nuostabaus grožio ir įvairiausių atspalvių fejerverkus. Dar vienas be galo svarbus akcentas – balta spalva, ji simbolizuoja sėkmę ateinančiais metais, taigi didžioji dalis gyventojų puošiasi tik šviesiais drabužiais.
2. Vietoj šampano – bažnyčios varpai ir laimės amuletai
Japonus laikome konservatyviais, tad ir Naujųjų metų šventė skiriasi nuo mūsiškės – tekančios saulės šalis turi labai įdomių papročių. Išvakarėse gyventojai eina į budistų šventyklą, kur varpai skambinami net 108 kartus, kadangi tikima, jog taip atsikratoma žmogiškųjų nuodėmių. Tada aukojami pinigai dievams, įsigyjant Omikuji. Tai burtų kelių traukiamas lapelis, kuris, pasak japonų, išpranašauja, kokie bus ateinantys metai.
Beje, gyventojai itin tiki amuletais, prieš pat šventę perka naujus, o senus palieka, mat mano, kad jų galiojimo laikas ribotas. O vakarieniaujant namuose be galo svarbu juos nuodugniai sutvarkyti ir pagaminti pakankamai maisto, kad jo pakaktų dar keletui dienų.
3. Skulptūrų kūrimas, o vietoje fejerverkų – ugnis
Galima drąsiai teigti, kad egzotiškojo ir tolimojo Ekvadoro gyventojai turi menininkų gyslelę. Naujuosius metus jie pasitinka kurdami figūras iš įvairiausių medžiagų, tokių kaip šiaudai, popierius ar net seni ir nebenaudojami drabužiai. Šventės metu pagamintos statulos dažniausiai simbolizuoja jau praėjusius metus, o kartais tiesiog primena socialinio gyvenimo aktualijas – politikus ar kitus įžymius žmones. O lemiamą akimirką, kai mes įpratę į dangų šauti ryškius fejerverkus, vietiniai sudegina savo rankdarbius, taip užmiršdami praeitį, ir pasitinka naują gyvenimo etapą.
4. Ant šventinio stalo ne tik mėsa bei žuvis, bet ir koldūnai
Naujųjų metų šventė Kinijoje viena svarbiausių, taigi ne veltui ji trunka nuo sausio 21 d. iki pat vasario 20 d. Žmonės lanko draugus ir giminaičius, tvarko namus ir puošia juos raudonos spalvos aksesuarais, o vaikai iš suaugusiųjų gauna dovanų „raudonuosius stiklainėlius“ su pinigais. Atėjus pagrindiniam vakarui visa šeima sėdasi prie didelio vakarienės stalo, o keisčiausia, kad į pagrindinius patiekalus įeina ne tik pyragėliai bei žuvies, mėsos patiekalai, bet ir koldūnai. Tiesa, fejerverkai čia gana įprastas atributas, tik kiek keista, kad didesniuose miestuose juos norima uždrausti arba bent jau riboti leidimą. O galiausiai, paskutiniąją šio ilgo laikotarpio dieną vietiniai leidžia popierinius žibintus.
5. Spalvingiausia šventė
Ryškiojoje Meksikoje prieš Naujųjų metų šventę vietiniams gyventojams labai svarbus namų papuošimas, mat kiekviena spalva ir smulki detalė simbolizuoja skirtingus dalykus. Raudona reiškia meilę ir geresnį gyvenimą, geltona – pagerėjusias darbo sąlygas, žalia – stabilią finansinę situaciją, o balta spalva reiškia stiprią sveikatą. Tad užėję į bet kurio meksikiečio namus išvysite visus šiuos atspalvius.
Labai įdomu, kad vakarienės metu žmonės ant popieriaus lapo užrašo visas jiems nutikusias blogybes, o prieš pat vidurnaktį jį sudegina, tikėdami, kad taip atsikrato visų nesėkmių ir blogos energijos.
