Vyresnioji karta pripratusi prie 40 metų trukusio rutiniško darbo, pavargusi nuo kasdienių problemų ir seniai užmiršusi, kad galima svajoti (ar bent jau įgyvendinti daugelį užmarinuotų svajonių), tik pakraipo galvomis. „Vaikel, vaikel, ko gi tau tau čia pritrūko, kad sparnus keli?“. Kiti lyg ir norėtų taip pat pasielgti, iškeliauti metams, dvejiems, bet visada suranda tūkstančius kitų prioritetų, pasiteisinimų ir priežasčių palikti svajones ramybėje: „Tegu jos gyvena savo gyvenimą, aš gyvensiu savo.“
 |
| Ž.Lukšytės nuotr./Kolumbija. San Agustinas: žvalgantis po apylinkes |
Žydronė Lukšytė viena iš tų jaunų lietuvių keliautojų ir autorių laužančių lietuviško gyvenimo būdo kiautus ir rodanti, kad šiais laikais nieko nėra neįmanomo, reikia tik žinoti, ko nori. Jos pasakojimai „Pietų Amerika: metai su kuprine Naujojo pasaulio keliais“ – knyga, balansuojanti tarp gražių vaizdų, spalvotų įspūdžių ir naujos kartos gyvenimo filosofijos – svajonės pildosi, tad išgalvokite naujas ir dar didesnes.
Su Žydre, kaip ji pati save pristato, kalbamės jau Knygų mugėje. Kad lietuviai darosi iš tiesų laisvesni nei bet kada anksčiau ir ištroškę naujų įspūdžių bei žinių, įrodo ir pati mugė, net ketvirtadienio vidurdienį sutraukusi minias žmonių. „Tokio šurmulio seniai nebuvo“, – pripažįsta ir parodų rūmų atstovai.
Kol laukėme kavos perpildytoje kavinėje, su Žydre spėjome aptarti viską: nuo gyvenimo filosofijų iki rašymo formų ir Pietų Amerikos gamtos įvairovės. Kaip atsirado dar viena lietuviška knyga apie Pietų Ameriką ir kodėl turėtumėte ją paimti į rankas... Skaitykite toliau.
 |
| Ž.Lukšytės nuotr./Peru. Maču Pikču |
Keliauti įkvėpė knygos
Nori turėti svajonių – skaityk, nori išmokti rašyti – skaityk, nori turėti apie ką rašyti – skaityk, nori keliauti – skaityk. Tokia pagrindinė Žydrės mintis atsispindi visame pokalbyje. Pati keliautoja vaikystėje perskaitė visas „Drąsiųjų kelių“ knygas: karibų piratai, konkistadorai ir daugybė kitų nuotykių įsirėžė merginos galvoje, taip jau sovietų okupacijos metais pasąmonėje formuodami norą viską pamatyti pačiai.
 |
| Ž.Lukšytės nuotr./Čilė. Mėnulio slėnis |
„Markesas. Šį autorių dabar labiausiai myliu. Jei ne jis, nebūtų ir vieno skyriaus naujoje mano knygoje, o gal ir visos knygos“, – atvirauja Žydronė. Anot autorės, skirtingų šalių rašytojai kelionių įspūdžiams suteikia naujų kontekstų, pamėtėja daugiau idėjų kūrybai. Tad ir Pietų Amerika – knyga, įkvėpta didžiųjų pasaulio rašytojų, vaikystės nuotykių, perskaitytų knygose, ir šių dienų kelionės įspūdžių.
Gyvenimą pakeitusi kelionė
Dabar jau tikrai sunku rasti vietą Pietų Amerikoje, kurioje Žydronė ar neapsilankė. Moteris savo keliones pavertė darbu ir kiekvienais metais veža visus panorusius pažintį tą tolimą, pasakomis ir nuotykiais apipintą kraštą. „Visada veždama keliautojus sugudrauju – 90 procentų rodau tą patį, o 10 procentų kelionės nuolat pakeičiu į vietas, kurių pati nesu lankiusi arba noriu aplankyti antrą kartą. Taip per kelerius metus Pietų Amerikoje vis mažiau ir mažiau vietų, kuriose jaučiuosi svetima“, – savo Pietų Amerikos ekspertės įvaizdį patvirtina Ž.Lukšytė.
 |
| Ž.Lukšytės nuotr./Bolivija: druskos dykuma |
O prasidėjo viskas nuo kelionės kartu su bendražygiu Valdu Lopeta. „Pietų Amerika: metai su kuprine Naujojo pasaulio keliais“ būtent ir parašyta iš tos pačios jųdviejų kelionės. Viskas pagražinta ir papildyta vėliau padarytomis įžvalgomis ir faktais iš stebuklingojo žemyno.
 |
| Ž.Lukšytės nuotr./Kolumbija. Kartagena - vakarėjantis miestas |
„Kolumbija, tai šalis kurią pirmiausia išskiriu iš kitų. Žinau, kad ji turi blogą įvaizdį pasaulyje, tačiau taip jaukiai ir gerai nesijaučiau niekur kitur. Tiesiog geras jausmas ten tvyro ore“, – prisipažįsta Žydrė, taip griaudama daugelį stereotipų, nuolat sklandančių visuomenėje.
 |
| Ž.Lukšytės nuotr./Bolivija. Druskos dykuma kaktusų sala |
O kur Ekvadoras, Peru, Argentina, Čilė ar net mažasis Urugvajus – visos be išimties Pietų Amerikos šalys pateko į Žydrės knygą. Daugelis jų įvertintos autorės ir dešimtbalėje sistemoje – labai subjektyviai, tačiau tai leidžia gana greitai susidaryti įspūdi apie kiekvieną šalį. Ir perskaičius dalį aprašymų, net penketu įvertintos valstybės užkabina savo išskirtinumu, gražiomis nuotraukomis.
„Tai kelionės pabaiga. Tačiau tai tik naujų nuotykių pradžia“, – maždaug taip knygą užbaigia Žydrė. Iš tiesų, tai buvo gyvenimą keičianti kelionė, po kurios atsirado svajonių darbas, gyvenimo patirtis ir dar didesnis džiaugsmas. Norintieji nors truputį prie to džiaugsmo prisiliesti tai padaryti galės naujoje, storoje keliautojos knygoje.
 |
| Ž.Lukšytės nuotr./Ekvadoras. Turgus |
Ne viskas jau taip medumi tepta
Mėnuo laive Amazonės upėje, skrodžiant visą Braziliją per neaprėpiamas džiungles. Skamba egzotiškai, daugeliui tai atrodo nuotykis, kuris turėtų būti įrašytas į gyvenimo „turiu padaryti“ sąrašą. Visgi Žydrei tai buvo vienas sunkiausių kelionės ir viso gyvenimo išbandymų.
 |
| Ž.Lukšytės nuotr./Bolivija. Džiunglių gyventojai |
„Esu toks žmogus, kad kuo sunkiau fiziškai, tuo man geriau. Lipant į kalnus, kuo labiau pavargstu, tuo geriau save jaučiu, tuo labiau noriu užbaigti ir pasiekti tikslą. Galiu ir tris dienas šlapiam miegmaišyje miegoti ir vienodą maistą valgyti“, – pasakoja keliautoja.
Tačiau atsidūrusi uždarame laive, visą mėnesį su tais pačiais brazilais, visą mėnesį sėdėjimo ir nieko neveikimo... O dar savaitė karščiavimo, kai kūno temperatūra pakilusi iki +40 laipsnių, galvoje mintys sukasi apie maliariją ir kaip tyčia sužinai apie močiutės mirtį gimtinėje. „Tokiais momentais tikrai susimąstai, ką čia džiunglėse veiki, kokia viso to prasmė“, – vieną sunkiausių kelionės epizodų pasakoja naujos knygos autorė.
Vis dėlto daug keliaujant tenka susitaikyti, kad Kalėdos su šeima ir kitos šventės, įsimintini įvykiai namuose taip ir liks už kadro. Mainais gaunama egzotiški nuotykiai ir gyvenimas, kurio daugelis pavydi.
Intensyviai mąstantiems apie savo gyvenimo kelionę šių metų Vilniaus knygų mugė tikrai turi ką pasiūlyti. Nuo Pietų Amerikos iki tolimųjų rytų, nuo lietuvių keliautojų iki garsių užsienio rašytojų. Kaip sako Žydrė, viskas prasideda skaitant.
