Raudoni žibintai
Visi apie juos girdėjo. Jie ryškiai šviečia vakarais raudonųjų žibintų kvartale, kuriame anksčiau rinkdavosi gausybė į uostą atplaukiančių žvejų, o dabar čia kasnakt šliaužioja masė smalsių turistų. Jie išsižioję spokso į pusnuoges merginas languose, siūlančias greitas sekso paslaugas. Taip pat paprastai, kaip kokias bandeles vitrinose.
Čia pat yra ir kambariukas su gana makabriška greitosios pagalbos neštuvų tipo lova, užtraukta dirbtine oda, kad po visko susitvarkyti būtų greita ir paprasta. Šalia jos padėtas ir koks pliušinis meškutis, neva padedantis sukurti daugiau jaukumo. Vienas vyrukas išeina iš raudono kambariuko užtrauktomis užuolaidomis ir neria tiesiai į turistų minią gatvėje. Išmuštas raudonio, greičiausiu galimu žingsniu, nudelbęs akis – taip jau nutinka, kai labai ryškiai sušviečia vienas iš raudonų žibintų iš arti.
Minia tyliai pakikena ir toliau plaukia per daugybę sekso barų, raudonų langų, gyvus pasirodymus siūlančių teatrų ar mažą langelį į nuogą šokėją pažvelgti kviečiančias privačias kabinas. Visa tai – legalu, o policija šiame rajone aktyviai rūpinasi turistų saugumu. Kad užrūkę legalios žolės viename iš coffee shop’ų beklaidžiodami po hedonizmo pilnas gatves nesugalvotų pasilinksmint ir kumščiais.
Pamatyti tai tikrai įdomu. Olandų kultūroje nėra tabu žmogiškiems seksualiniams poreikiams. Jie jų neneigia, priešingai – toleruoja ir leisdami klestėti tokioms vietelėms tarsi padrąsina neslėpti savo slaptų aistrų. Konservatyvumo fanatai vaikščiodami šiuo kvartalu alpėja kas trečiame žingsnyje, o likusi dauguma – tiesiog smalsiai tyrinėja. Kažkuriame kvartalo kampe prasilenkiantis turistas su dideliu džiugesiu balse netgi šūkteli – „tai štai kur gyvena velnias!“.
Keletas faktų apie raudonųjų žibintų plaštakių kasdienybę:
- Merginos už raudonų langelių nuomą visada privalo sumokėti iš anksto.
- Plaštakių uždarbiai nėra milžiniški – dažnai nakties sėkmė siekia 200–600 Eur.
- Merginos neprivalo aptarnauti kliento, jei šis joms nepatinka. O jei jis elgiasi agresyviai, jos turi specialų pagalbos mygtuką, kuris iškviečia čia pat budinčią policiją ar greitąją pagalbą.
- Panašūs raudonųjų žibintų kvartalai yra ir Pietų Korėjoje, Japonijoje, Kinijoje, Indonezijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Austrijoje ir kt.
Vandens kanalai
Aistras tiek raudonųjų žibintų kvartale, tiek kitose centrinio Amsterdamo gatvėse gaivina gausybė vandens kanalų. Skaičiuojama, kad mieste jų yra daugiau nei 165, o bendras jų ilgis siekia virš šimto kilometrų. Pirmieji kanalai buvo išrausti dar XVII a., o dabar yra akylai saugomi UNESCO paveldo. Pasiplaukiojimas jais yra turistų atrakcija nr. 1, tad nenuostabu, kad juose ir aplink tiesiog virte verda gyvenimas. Fotoaparatai blyksi nuolat tiek vandenyje, tiek nuo tiltų gatvėse. Neįtikėtina, tačiau Amsterdamas turi net virš 1700 tiltų – tris kartus daugiau nei Venecija!
Visų vandens kanalų pašonės nurikiuotos laivais. Dauguma jų – tiesiog normalūs gyvenamieji namai, su terasomis, kepsninėmis ir gėlių oranžerijomis. Turistams siūlomos ir nakvynės laivuose-viešbučiuose, apsilankymas laive-muziejuje ar laive-parduotuvėje. Kanaluose galima pamatyti nuo prašmatniausių laivų iki apleistų ir jau po vandeniu panirusių valtelių. Iš viso Amsterdamo kanaluose suskaičiuojama daugiau nei 2500 laivų.
Nepaisant to, kanalų vanduo neįtikėtinai švarus. Gidai su pasididžiavimu pasemia stiklinę, kad tai pademonstruotų tuo netikintiems turistams. Pasiplaukiojimas šiais kanalais, be abejonės, yra viena unikaliausių patirčių šiame mieste. Geriausia tai daryti plaukiant mažesniais privačiais laiveliais, nebent jus džiugina dideli turistų prigrūsti laivai, kuriuose skamba roboto balso įrašas.
Dviračiai
Jei norite pamatyti dviračių beprotybę, tai Amsterdamas tam – puiki vieta. Dviračių kiekiu ir koncentracija gatvėse jis konkuruoja tik su Kopenhaga ir Ulrechtu. Vargu ar pamatysite nors kokį gatvės ruoželį be šios transporto priemonės. Net vienas didžiausių muziejų Rijksmuseum jiems nutiesė taką, kertantį jo pastatą.
Nors niekas tiksliai suskaičiuoti negali, tačiau manoma, kad mieste yra daugiau nei 880 tūkst. dviračių. Tai keturis kartus daugiau nei automobilių. Vietiniams dviračiai yra pagrindinė susisiekimo priemonė – kasdien jais numinama daugiau nei 2 mln. kilometrų, ir šis skaičius nuolat auga.
Didžiausias valdžios galvos skausmas sostinėje – naujos vietos dviračių parkavimui, nes jie dažnai paliekami kur papuola. Prie centrinės stoties yra įrengta net galinga daugiaaukštė dviračių stovėjimo aikštelė, kurioje ir aplink galima priparkuoti daugiau nei 7000 dviračių. Tačiau to nepakanka, mat minti pedalus į darbą ar pramogauti vietiniai renkasi net sningant.
Pirštinės, kepurė, polietileno maišelis ant sėdynės, ir pirmyn. Vietiniai važiuoja labai drąsiai, visiškai nepaisydami pėsčiųjų. Garantuotai gausit ne per gražiausią garsų komentarą ar būsit užpypsenti dviračio skambučiais, jei nesisaugosit gatvėje. Nenuostabu, kad apsčiai veiklos čia turi ir dviračių vagys. Kasmet nušvilpiama apie gerą 100 tūkst. šių transporto priemonių. Dar apie 15 tūkst. nuskendusių dviračių ištraukiama ir iš vandens kanalų.
Meno galerijos ir muziejai
Ypatinga atmosfera Amsterdame švyti ne dėl ko nors kito, o dėl meno. Šiame mieste muziejų ir galerijų viename kvadratiniame kilometre yra daugiau nei bet kuriame kitame pasaulio mieste. Nuo Sekso ar Marihuanos iki Van Gogho ar Banksy šedevrų. Tulpių, vamzdžių ar kankinimų muziejai – pasirinkimo tikrai nepritrūks net lakiausios fantazijos meno mėgėjams.
O apie privačių galerijų skaičių apskritai kalbėti beveik neįmanoma. Jų tiek, kad einant gatve norisi užsimerkt, nes joms visoms aplankyti reiktų gerų metų. Amsterdamas šia gausa itin didžiuojasi ir kasmet sutraukia ypač daug meniškų lankytojų. Bene populiariausias taškas – muziejų aikštė, aplink kurią įsikūrę garsiausi miesto muziejai ir galerijos. Lankantis čia pravers bohemiškas šalikėlis – su juo puikiai atrodysit nuotraukose prie visų tų genialių menininkų paveikslų.
Vafliai
Ir galiausiai – vyšnaitė ant visko, kas jau pasakyta, keliauja ne kur kitur, o ant vietinių vaflių. Purių, tradicinių, gardutėlaičių vaflių, kurie puošiami nenusakomais kiekiais vaisių ir plakta grietinėle. Normalaus vieno taip pagardinto vaflio dydis lengvai prilygsta nedideliam tortui. Su braškėm, šokoladu, bananais, milijonu pabarstukų ir everestu saldžios grietinėlės – jų neparagauti Amsterdame būtų tikra nuodėmė.
Nemėgstantys saldumynų čia ras ir daugybę kitų skanumynų – mieste net sunku išsirinkti iš puikaus maisto restoranų ir kavinukių gausos. Gatvės užeigėlėse ar turguose būtina paragauti ir tradicinį silkės sumuštinį su agurkėliais. Kai kurie sako, kad po vaflio tai yra kone geriausias „desertas“ pasaulyje.
