Valstybines mokyklas lankantys moksleiviai gali važiuoti į ekskursijas mažiausiai du kartus per metus – rudenį ir pavasarį. Tokia tvarka Lietuvoje galioja ne vieną dešimtmetį. Tačiau per tą laiką vaikai ir požiūris į juos stipriai pasikeitė, tad įprasti kelionių maršrutai jiems nebetinka.
„Vienas dalykas, kuris nesikeičia jau 20 metų, tai moksleivių sugebėjimas vos sulipus į autobusą suvalgyti visus užkandžius ir išgerti visą iš namų pasiimtą limonadą“, – juokavo Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacijos prezidentė Daiva Tankūnaitė.
Pašnekovės teigimu, paprastai vaikams ir paaugliams geriausiai įsimena tokios išvykos, kuriose jie gali patirti kažką naujo.
„Pamatyti, pajusti ir paragauti“ – šiuo principu raginu vadovautis kelionių organizatorius, kurie siūlo keliones ne tik moksleiviams. Tačiau būtent vaikams šie potyriai svarbiausi – vien pasakojimais jų nesudominsi“, – kalbėjo D.Tankūnaitė.
Ekskursijas keičia edukacinės programos
Šiuo metu pastebimas edukacinių programų bumas. Jas moksleiviams siūlo beveik visi Lietuvos muziejai, galerijos ir kiti įprasti mokyklinių ekskursijų objektai, taip pat vietos turizmo kelionių organizatoriai, kūrybinės studijos, kaimo turizmo sodybos, bendruomenių centrai, privatūs muziejai.
Vienas tokių – saldainių fabriko „Rūta“ šokolado muziejus. Jame šokolado ir jį gaminančio fabriko Šiauliuose istorija derinama su smagia pramoga – vaikai gali patys pasigaminti saldainių ir greta jų įsiamžinę išsiųsti šmaikščią asmenukę.
Druskininkiečiai menininkai Aušra ir Tauras Česnulevičiai taip pat nesiskundžia moksleivių dėmesiu. „Druskos studijos“ įkūrėjai mokiniams siūlo sudalyvauti „Sūrioje pamokoje“.
Jos metu vaikai patys minko, formuoja, skobia ir vėliau krosnyje džiovina savo sukurtus druskinukus. Smagų užsiėmimą galima pratęsti ekskursijoje po Druskininkus, kurie (kaip tyčia!) susiję su druskingais mineraliniais vandeninis.
Šių dienų vaikams kompiuteris – joks stebuklas. Tačiau nemaža dalis nėra mačiusi gyvos vištos. Tai supratę Ignalinos rajono, Cijonų kaimo, ūkininkai įkūrė Paukščių kaimą.
Jame apsilankę moksleiviai gali sužinoti naujų dalykų apie naminius paukščius, taip pat apžiūrėti didžiausią lizdą pasaulyje (jame telpa daugiau kaip 50 žmonių) ir skirtingų rūšių paukščius – vištas, gaidį, žąsis, antis, povus, fazanus, stručius.
Ekskursijoje vaikams rodomi skirtingų naminių paukščių kiaušiniai, jie sužino, kad ančių ir žąsų kiaušinių tryniuose nėra cholesterolio. Galiausiai gali išsikepti kiaušinienės ir čia pat ją suvalgyti.
„Kiekvienas Lietuvos regionas turi ką pasiūlyti moksleiviams. 2015-ieji Lietuvoje paskelbti Etnografinių regionų metais, todėl labai svarbu, kad mokytojai ir mokiniai gautų kuo daugiau informacijos, supažindinančios su galimybėmis keliaujant pamatyti ir pažinti etnografinius regionų savitumus, sužinotų kokias ekskursijas, maršrutus ir edukacines keliones siūlo Lietuvos turizmo atstovai“, – pažymėjo Valstybinio turizmo departamento direktorė Jurgita Kazlauskienė.
Pedagogus ir šeimas ji kvietė dalyvauti sausio 23-25 dienomis Vilniuje, „Litexpo“ parodų centre vyksiančioje tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur”.
Ekskursijos padeda mokytis
Privačių darželių „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja, edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė įsitikinusi, kad per 20 metų pasikeitė ne vaikai, bet požiūris į juos ir jiems skirtas ekskursijas.
„Mūsų ugdymo įstaigose diegiama kontekstinio mokymosi sistema, todėl ekskursijas renkamės atsižvelgdami į nagrinėjamą temą.
Pavyzdžiui, klasėje kalbame apie senovės lietuvių darbus – audimą, mezgimą, verpimą, medžio apdirbimą. Tuomet vaikai eina į susitikimą su etnologu, amatų dirbtuves. Jei kalbame apie Lietuvių kompozitorius – pasikviečiame operos dainininką, muzikantą, galbūt einame į operos ir baleto teatrą.
Kad ir kokią temą nagrinėtume, stengiamės, kad vaikas ją išgyventų giliau, pajustų. Yra įrodyta, kad mokymasis per pojūčius daug efektyvesnis. Ypač, kai kalbama apie vaikus iki 10 metų. Jiems viskas turi būti konkretu, todėl tiesioginis prisilietimas prie nagrinėjamos temos yra būtinas“, – kalbėjo A.Landsbergienė.
Lietuvoje daugėja žmonių, suprantančių, kaip mokosi mažas ir jaunas žmogus. Todėl ir vietų, kur gali tikėtis gauti kokybišką edukacinę programą atsiranda vis daugiau, – džiaugėsi A.Landsbergienė.
Pasak pašnekovės, moksleiviai visada buvo žingeidūs. Tačiau prieš 20 metų Lietuvoje į mokinį buvo žiūrima kaip į tuščią indą, į kurį reikia supilti žinias.
„Mes neleisdavome jam prasižioti. Jei tai padarydavo, jis būdavo pavadinamas akiplėša, draskančiu akis. Vaikai buvo mokomi sėdėti tyliai, nuleidę galvas ir pakelti ranką bei atsakyti tada, kai jo klausia“, – kalbėjo edukologė.
Šiais laikais situacija pasikeitusi ne tik privačiose, bet ir valstybinėse mokyklose. O šiuos pasikeitimus didžiąja dalimi lėmė tėvai – jų tėvystė tapo sąmoninga.
„Jiems svarbu, kad vaikai turėtų savo nuomonę ir mokėtų ją išreikšti. Jei atėję į mokyklą tokie žingeidūs vaikai mato prastą mokytoją, kuris žiūri į juos kaip į tuščias puodynes, jie nepasiduoda. Tad pedagogas turi keistis, nes tokių vaikų „akiplėšų“ – nebe vienas, o dauguma“, – sakė A.Landsbergienė.
Ne ką mažiau svarbi pokyčiams ir vaikų patirtis – dabartiniai moksleiviai daug daugiau matę, keliavę, tad natūralu, jog žino, kas jiems patinka, o kas – ne.
Pasirinkti iš ko yra, bet trūksta kokybės
Pašnekovės nuomone, Lietuvoje nesunkiai galima rasti moksleiviams įdomių lankytinų objektų. Tačiau dar daug kur trūksta kokybės ir tinkamo požiūrio į vaiką.
„Man labai gerą įspūdį paliko ekskursija Valdovų rūmuose: muziejininkė pasakojo, rodė, vaikai galėjo piešti, išbandyti – vyko mokymasis per patyrimą. Tačiau nemažai muziejų, kur nuvažiavus su vaikais, girdi vien drausminimus: „Neliesk, negalima, palauk, kol pabaigsiu pasakyti“. Girdėdami tai, vaikai po 15 minučių pradeda žiovauti arba stumdytis“, – kalbėjo Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja.
Reikia pripažinti, kad nemaža dalis Lietuvos turizmo sektoriaus jau prisitaikė prie jaunesnių lankytojų poreikių – jie supranta, kad vaikų auditoriją turi sudominti ir tam panaudoti šiai amžiaus grupei skirtus būdus. Pavyzdžiui, interaktyvumą.
Tačiau tobulėti dar yra kur – Lietuvos muziejai kol kas nėra taip gerai pritaikyti moksleiviams, kaip užsienio.
„Tarpušvenčiu su šeima (A.Landsbergienės šeimoje auga keturi mokyklinio amžiaus vaikai – aut. past.) lankėmės Kopenhagos nacionaliniame muziejuje. Vos įėjus vaikams iš karto davė specialias knygutes, kuriose yra užduotys. Atsakymus jie turėjo rasti muziejuje, vaikščiodami per ekspozicijų sales.
Kur benueitum – ten rasi interaktyvias veiklas vaikams. Man su vyru nereikėjo rūpintis, kaip sudominti vaikus. Lietuvoje dar trūksta tokių programų. Be to, net ir esamas edukacines programas dažniausiai reikia užsisakyti iš anksto, jos nenoriai organizuojamos mažoms grupėms, pavyzdžiui, šeimoms“, – pastebėjo pašnekovė.
Sausio 23-25 dienomis „Litexpo“ parodų ir kongresų centre vyksianti tarptautinė turizmo paroda „Adventur“ greta egzotiškų kampelių, šiemet lankytojus kvies atrasti dar nepažintus Lietuvos kampelius. Atvykite ir sužinokite, kuriuose Lietuvos regionuose galima rasti geriausių edukacinių programų šeimoms, moksleiviams ir pavieniams turistams. Atraskite Lietuvą!
